Pažįstama situacija… kartą ėjau trumpintis galiukų, bet kirpėja pasiūlė pakirpt daugiau, o aš per daug negalvodama ir sutikau. Ne dantys, galvoju, ataugs, o be to ne tiek jau baisiai daug jų ir nukirpo. Nuėjau iškart pas draugą, o jis tuo metu kažko į kompiuterį labai įlindęs buvo, užmetė akį į mane vieną kartą, kitą, trečia… Ir prasidėjo… Ką tu padarei, tau taip tiko ilgi plaukai ir t.t. … Galvojau juokauja, paskui vos ne pykt pradėjo oi ilgai jis man priminė (ir iki šiol primena) kokią klaidą tada padariau. Dar ir dabar mėgstu jį paerzint, kad nusikirpsiu, tai vargšelio net veidas persikreipia iki šiol nesuprantu kodėl dauguma vyrų nukirptus merginų plaukus sureikšmina iki beprotybės
(nežinomas) (archyvas)
