Vienuolės gyvenimas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas, gal kas turite savo aplinkoje vienuolių ir galėtumėte papasakoti apie jų gyvenimą, kasdienybę?
Įdomu. Keliu
o ka pasokot pas jas yra sudaryta dienotvarke , vienuolyne tvarka yra tam tikras laikas , kada melstis, kiek kartu melstis, kada valgyt ir ttt
Kiek žiūrinėjau tų vienuolynų yra nemažai, tai ten ko gero skirtinga veikla ir tvarka
o as taip pagalvoju ! kodel man noras praejo eit y vienuolyna ir tapt vienuole, gal dabar ramiau gyvenciau tik su dievu! norejau as 11 klaseje tai kaip suzinojo seima koks skandalas kilo visi klasiokai draugai sukilo isvadino beprote sake gal man depresija prasidejo su tokiomis mintimis tada buciau pati ramesne asmenybe ir tikriausia laimingesne nors nuodeme butu sakyt , kad blogai gyvenu nes gerai gyvenu
As visada turejau nora pora menesiu pagyventi vienuolyne, bet taip ir neisdrisau
@kremai buna rekolekcijos vienuolynuose.. pvz savaitgaliais. Reikia tik pasidomet labai idomi patirtis pabut vienuolyne ir pabendraut su vienuolemis. Pabandykite.
Gal kas galite parekomenduoti, kokį vienuolyną?
Tau, mergaite, viskas gerai gyvenime? Is neturejimo ka veikti ten eisi?
Na aš seniai jau nebe mergaitė. Esu šiuo metu kryžkelėje…
O man siu zmoniu gaila
autore, neklausykit visų šitų bambeklių! kilo noras – darykit! gyvenam tik vieną kartą, nėra ko prarasti
Sutapimas ar ne, bet vakar klausiausi jaunos vienuolės pasakojimo apie jos gyvenimo kelią, pašaukimą, tai buvau tiesiog nustebintas ir sužavėtas. Dažniausiai vienuoles įsivaizduojame kaip senstelėjusias, kvaištelėjusias moteriškes, bet tai ką girdėjau vakar buvo visiškai priešinga. Girdėjau kalbantį jauną, protingą žmogų, iš mūsų visų tarpo, kuris dar ką tik gyveno normalų pasaulietišką gyvenimą, vaikščiojo į vakarėlius, o šiandien ji vienuolė. Nuoširdžiai rekomenduoju paklausyti šio pokalbio, net jeigu ir netikintys:
Gaila žmonių, kurie atrado savo gyvenimo prasmę? Joms net nereikia alkoholio, sekso, svaigalų, jų nedomina nuodėmingas gyvenimas, kodėl jų reikėtų gailėt jeigu joms gerai?
Kiek man yra tekę bendrauti su vienuolėmis (ėjau sutvirtinimą Benediktinių vienuolyne Kaune) tai negaliu apibūdinti jų bendrai. Tos moterys visos labai skirtingos, ten taip pat būna apkalbų, gal net ir intrigų. Vienos jų labai kategoriškos, ant mūsų pykdavo, kad neinam į mišias ir t.t., o kitos į viską žiūrėdavo paprasčiau, net nenešiodavo to abito visada. Kad viena moteris yra vienuolė sužinojau tik metų gale galvojau, kad šiaip darbuotoja, nes visada būdavo paprastai apsirengusi, ji labai paprasta, su geru humoro jausmu, papasakodavo istorijų kaip ją giminių ir draugų baliuose kabina vyrai ir kai ji pasako, kad yra vienuolė kokia reakcija būna
O dienotvarkė jų visų labai skirtinga, nes vienos yra vyresnės, tos pagrinde visą dieną meldžias, sėdi mišiose, kitos jaunesnės, jos turi užsiėmimus su vaikais (priklausomai nuo to, kuriai parapijai priklauso vaikai, ten jie eina į komunijos arba sutvirtinimo pamokėles), organizuoja renginius, susitinka su kitais dvasininkais, rengia rekolekcijas, vyksta į piligrimines keliones.
Į celes nieko neįleidžia, gali ten eiti tik pati vienuolė arba jei būtinai reikia gydytojas arba kita vienuolė, kuri ją slaugo. Jaunesnės vienuolės padeda senoms, jas slaugo, padeda. Turi jos ir gerus mobiliuosius, laisvalaikio kambarius su kompiuteriais ir internetu, kai ėjau į sutvirtinimą ji mums fb grupę siųsdavo informaciją, video visokius, kviesdavo į renginius. Daug vienuolių turi darbus, viena dirba buhaltere, kita slauge Kauno klinikose. Tai va taip, paprasti žmonės juk Pvz soboro kunigas ir į festivalius važiuoja ir elektroninės muzikos klausosi, dauguma iš atsidavusių Dievui yra nuostabūs žmonės
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
