*Iskart atsiprasau uz ne lietuviskas raides. Na, buvau panasioje situacijoje, tik tiek, kad manes neisdave, o tiesiog pastoviai mane palikdavo ir vel grizdavo.. Susiradau per drauges kita vaikinuka,jis rodosi mane gerbe ir mylejo, bet as.. Jauciausi su juo laiminga ir man rodesi, jog nieko man nebetruksta, KOL vel nepamaciau buvusio su kita.. Taigi situacija panasi. Nesusigaudziau kas tada daresi, nebenorejau su vaikinu nei but, nei buciuotis-nieko.. Tuomet kaip kokia mazvaike per aska buvusio paprasiau susitikt. Susitikom.. Susitikom ir dar.. Ir dar.. Prie ko viskas privede? As isdaviau savo vaikina su buvusiu.. Taip, vadinkite mane kurva, bet ta syki jauciausi laiminga, jauciausi tokia maza jo gleby, kad gavosi kaip gavosi. Paskui radau preteksta palikt dabartini.. Ir kaip manot iki ko viskas daejo? Su tuo “buvusiu” gyvenu dabar kartu ir beproto ji myliu.. Tai as esu tos nuomones- kad ir kas nutiko praeity, nereiskia jog nebemyli ir jis ar jus ji.. Sirdziai neisakysi, todel siulau klausyt sirdies, kad ir kaip tai protu nesuvokiama ar kvaila
