Draugystė per atstumą
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos tai va, negalvojau, kad kadanors man bus taip, bet kaip yra, taip yra… šiuo metu yra vienas man labai patinkantis vaikinas, atrodo viskas būtų gerai, galėtume būt kartu, nes kiek suprantu ir jis to nori, BET.. jis išvažiuoja studijuoti ir nuo rudens mus skirs maždaug kokie 200km, namo jis grįš tik kas kokias 2-3 savaites.. merginos ką daryt?.. tikrai labai svarbus ir brangus žmogus jis man, nedraugaujam, bet draugais esam jau metus laiko, yra buvę visokių situacijų tarp mūsų, ir kai buvom beveik pora, ir pačių didžiausių pykčių, bet draugais vistiek likom.. dabar iš mano pusės noras būti kartu yra labai didelis, iš jo – labai mažas, jis bijo mane skaudint… ką darytumėt jūs? jis siūlo likt gerais draugais, dar viską gerai apmąstyt, bet aš taip negaliu.. būtų per daug skaudu, juo labiau kai puse vasaros bendravome tikrai gražiai.. patarkite ką daryt, nes tik ašaros kaupiasi, kai pagalvoju, kad dėl paprasčiausio atstumo viskas griūva…
Atsimink kad 200 km juk ne 2000, mano nuomonė tai nėra tiek jau ir labai daug. Merginos laukia grįštančių iš Norvegijos, Rusijos, Italijos ir puikiai palaiko santykius ! Juk ir Tu galėtum jį aplankyti, argi ne taip ?
Manau jeigu yra noro- bus ir galimybių.
aš to labai labai noriu… žinau, kad bus tikrai sunku, bet vistiek.. pažystu daug porų kurios draugauja būtent per atstumą ir tikrai žinau, kad tai nėra lengva, bet kai žmogus labai rūpi ir nori būt tik su juo tai yra tiesiog sunku… aišku, galėčiau sutikt su jo pasiūlymu ir likt “labai gerais draugais”.. bet, kaip sakiau ir jam vakar, jis man yra kažkas tokio, ko antro atrast neįmanoma.. tačiau jis bijo kažką bandyt, nes bijo mane įskaudint…
up
merginos, jei kurios nors pačios draugaujate per atstumą, pasipasakokite… man šiuo metu tai labai labai aktualu ir svarbu…
Aš draugauju per atstumą Vasarą skyrė irgi maždaug 200km, nuo rudens bus mažiau- aš Kaune, jis Vilniuj bus
Draugauju mokslo metais per atstumą. Skiria apie 150km. Labai sunku, pykčių daug… Tačiau jei pilnai žmogumi pasitiki, viskas įmanoma. Nenuleisk rankų! Blogiau nebus.
jei jis dabar tokio noro nerodo ir siūlo likti tik draugais, tai labai didelių vilčių ir nedėčiau… kaip supratau, jis bus pirmakursis, daug visokių balių, naujų pažinčių, retai grįš, tai nežinau, tikrai gali būti sunku… bet nepaleiskit jo taip lengvai, pamėginkit
Ak, tie du 200 kilometrų juokas pora valandų traukinyje ir jūs jau kartu. Pati draugauju per atstumą – apie 1000km. Sunku? Dar ir kaip, dabar aš pas jį vasarą leidžiu, bet išvykstu jau už penkių dienų, vėl gali tekti nematyti jo penkis mėnesius. Ne dvi savaites, ne, būtų puiku taip dažnai galėti susitikti, bet kai abu studentai… Galimybės juk nėra beribės. Bet ką, vis tiek laimingi, nes tas laikas kurį praleidi kartu – atperka tą prabėgusį laukiant susitikimo. Tad tikrai nebijokit tokio mažo atstumo. Pradėsit draugauti rimtai – grįš tikrai dažniau nei 2 ar 3 kartus į savaitę, o juk ir tu gali nukeliauti pas jį (nors nežinau kiek tau metų ). Aišku labai nepatiks, kad ne visada galit būti kartu, bet prisitaikoma, labiau įvertinsit laiką praleistą kartu užtat. Bet noras turi būti iš abiejų pusės, kitaip visus nervus susigadinsit, jei vaikinas vis kartos, kad sunku jam labai taip, gal užbaigiam, tai tikrai tiek pati ant pečių nepakelsit. Tad manau kalbėkit ir žiūrėkit kokie jūsų interesai
ačiū labai merginos, kad pasipasakojat! net ir dabar sėdžiu su ašarom akyse ir galvoju kaip nenoriu jo paleist… viena kartą mums nepavyko, nenoriu ir vėl jo netekt… bandysiu dar su juo kalbėt apie viską.. tikrai žinau, kad bus pykčių, nesutarimų ir panašiai, bet tiesiog noriu pabandyti, juk nepabandžius nežinosi.. o gal viskas bus gerai..
Bet ar tu juo pasitikėsi? Nes mums tai nei vienam net klausimas neiškilo ar bandyti. Kito pasirinkimo atrodė tiesiog nėra. O mes net vienas kito kalbos nemokam, kalbam tik angliškai, o čia vaikinas jau svarsto nors trukdžių beveik nulis… O ir pakeista aplinka, naujos dėmesį kreipiantis merginos… Tiesiog atsargiai. Man tas jo net svarstymas nebandyti atrodo kaip tikrai negeras ženklas
Patariu parašyti jam gražų nuoširdų laiška apie tai, kad nenorite jo paleisti ir visa tai ką čia surašėte. Būkite nuoširdi, jums pavyks.
aišku, pasitikėjimas nebus 100 procentinis, ar toks koks būtų jei jis visada būtų šalia.. bet, kai žmogus tikrai rūpi, manau tikrai galima juo pasitikėti, nors kaip tu ir sakai, naujoje vietoje naujos merginos… aš žinau koks jis yra, kad jis su jomis bendrautų, bet TIK bendrautų.. ir be to, jei tikrai jam rūpėčiau, nemanau, kad jam ir kitų reikėtų.. na čia tiesiog sakau kaip yra, bet žinau kad yra didelė tikimybė dėl jo nuėjimo į kairę…
ačiū, kad palaikote ir mane skatinate! man būtent to dabar labai reikia.. tikiuosi, labai tikiuosi, kad viskas dar bus gerai
Tai tada sėkmės, tikėkimės vaikinas toks pat nuoširdus kaip jūs
Aš už 20 dienų išvarau ir mus skirs 4000 km pusę metų. Ar vis dar 200 km atrodo daug?
negaliu dėkoti, nes tada gali nesisekti bet tikiuosi visko ko geriausio
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
