Tų, kurių vaikinai svetur.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos! Savo vaikino nematysiu iki pat rugsėjo. :/ Žinau, kad tikrai ne aš vienintelė tokia, davaj, susirenkam čia, paplepam, kaip išeina kovot su liūdesiu, pripratimu prie jo ir vienišumo jausmu. Palaikysim viena kitą )
labas! aš irgi iš tų, kurios laukia, bet aš jau pripratau galim sakyt saviškio dabar būsiu nemačius 5mėn, bet lygiai po 5sav. keliausiu pas jį oj kaip laukiu
Jungiuosi! Laukiu iki rugsėjo.
Aš su saviškiu nuo sausio. 05.18 išvyko į Daniją, padirbėti vasarai. rudenį išsikrausto į Olandiją, nes istojo į universitetą. Nežinau, kaip bus, nors šiti mano metai paskutiniai studijų. Labai tikiuosi, kad nenutrūks viskas.. Buvo grįžęs nuo 06.14 iki 18, ant mano gimtadienio. Buvo geriausias gimtadienis. ))
Vakar isvyko, lauksiu iki rugpjucio vidurio
Nemoku paaiškinti, kaip man sunku. Myliu jį be galo, o jis mane. Esam buvę klasiokai. Susiėjom 3 metai po mokyklos baigimo ir nesimatymo. Visada simpatizavom vienas kitam. Tarp mūsų yra toks ryšys, kad nemoku apsakyti. Mes vienas kitą be galo suprantam, atrodo, vienodai mąstom. Bendraujam kasdien, kai jis išvykęs. Bet nežinau kas bus.
Atstumas daro savo. Vis išlenda tokių, kad jam sunku, kai nežino, ką veikiu. Ar ir jums yra sunkumų dėl to? Nu aš ir prisigalvoju, bet tikrai juo pasitikiu…
O kur jis isvykes?
na va, lauksim abi vienodai
taip, iki rugsejo nera daug, bet kai musu draugyste sviezia, turejo but pirma musu vasara, tiek visko, atrodo,norisi tokiu oru, ta prasme, kad ir po Lietuva pasiblaskyt, nuvaryt prie juros ar kaime kartu ant zolytes pagulet, nakti zvaigzdeles paskaiciuot… o dabar viska viena :\ Nezinau, gal priprasiu veliau, bet dabar laaaabai tuscia.. ) nors ir susirasom,bet vis tiek ne tas, kai gali atsiremt ir uostyt ji )))
Ketvirtadieni isvyko, nematysiu 4 men
Joooo, sunku,kai nera pasitikejimo, kai pradedi galvot,o gal jis susirasineja su kokia mergina… :\ Bet maniskis pasitiki manim kazkaip, sako, pergyvena, bet tiki, kad as busiu gera mergaite, nes mate, kiek nervavaus, kai suzinojau, kad iki rudens nesimatysim :\
Jeeetus… o nera galimybes ji aplankyt?
bent pas mus viskas ok tiek aš, tiek jis manimi pasitiki ir net nebendraujam kiekvieną dieną, kartais pavargęs jis, kartais aš ir nieko čia blogo tikros meilės joks atstumas neišskirs būkit ramios!
Ne, maniskis jureivis tai niekaip. Gerai,kad dar galim susirsyti susiskambinti kol yra uoste.
Hahah. Man maziausiai liko laukti! Apie 20dienu. Pradzioj buvo beproto sunku. Poto kazkaip apsiprattau nes jau nebepirma karta. Zinau kad kitos ten nera… Nes jo brolis jam to neleistu! tai gal del to ramiau. O siaip tai labai liiudna. Kai dar dbr ta vasara draugai visi susiporave ir jauties visur kaip 5 kojA… Nieko svarbu tegul gryzta sveiki ir mylintis tik jus..
Nu jo svarbu sveikas parvyktu, nes pavojingas darbas. Siaip pripranti savaite praverki,o paskui oivaziuoji gyvenima.
Nuo spalio mėnesio nebematysiu savo vaikino min. dvejus metus, nes be proto sunku ne ES piliečiui apsigyventi Lietuvoje
O vienintelis būdas kovoti su liūdesiu yra susiskambinti ir eiti miegoti kartu, nors laptopui nuo to tikrai nebus gerai
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
