Traukiniu vos 2,20 moksleiviams ir studentams jei neklystu, tai galit labai dažnai susitikti…

Kai noro yra, tas laikas nėra svarbus. Galiu pasidalinti istorija asmenine žinute.

manau ne atstumas kliūtis dažnai būna, o ne noras. Jeigu iš abiejų didelis noras bus, įveiksite viską. Plius Vilnius-Kaunas, valanda kelio mašina, traukiniu/autobusu šiek tiek daugiau, bet nemanau, kad tai didelė kliūtis.

Autore, jei bijoti, kad toks menkas atstumas pakenks santykiams, tai gal nėra tai tas vienintelis? Turit būti užtikrinta, kad jokie pašaliniai veiksniai nepakenks jūsų santykiams ir būti rami, tai ir yra tikroji draugystė pradžioje bus sunku, bet paskui įprasit ir susigyvensit su tuo, o beje tik pasidžiaukit, tai jums bus išbandymas ir įsitikinsite ar tai tas žmogus su kuriuo norite sieti bendrą ateitį o kai yra noro tikrai joks atstumas nebaisus pas mane iš Klaipėdos į Vilnių važinėja ir problemų nemato

1 h kelione ot kaikurie is skirtingu kontinentu ir po keleta kartu i metus laksto,o cia matai valanda kelio, nesubrendai sanykiams ir tiek , o kaip moteris gyvena tu kuriu vyrai komandiruotiese nuolat?

Na tave tik Vilnius – Kaunas skiria.. O mane tai Kuršėnai – Suomija. Žinoma nėra lengva, bet išgyvenam. Ir pati rošiuos rudeniui vykti pas jį. taip, kad daugiau optimizmo ir valios. Jei norėsit tikrai pasimatysit, kaip narės minėjo Vilnius nuo Kauno nėra toli. Sėkmės!

Pas mus identiška situacija jau virš 2 m. kartu, viskas tvarkoje, planuojam ateitį kartu.

Šiaip gal atrodo menkas atstumas, bet tie važinėjimai išties užknisa. Tačiau draugystei nepakenkė, tiesiog daugiau kalbamės per Skype ir savaitgalius paskiriam vienas kitam.

Mes taip pat draugaujame per atstumą, taip gyvename jau 2 metus. Taip nutiko, kad įstojom į univerus skirtinguose miestuose, pradžioj buvo šokas man, daug ašarų, pergyvenimo, pavydo scenų, užsišikimų be reikalo ir pan., bet čia mano asmeninės bėdos, patiems santykiams nepakenkė, planuojam ateitį kartu, vasarą ir kitas atostogas leidžime kartu, taip pat susitinkam savaitgaliais ir stengiamies juos susiplanuoti įdomiau ir kuo daugiau laiko skirti vienas kitam, man dažnai būna tai paskatinimas daugiau mokytis savaitės darbo dienomis, kad savaitgalį turėti laisvesnį. Draugauti per atstumą įmanoma, bet užknisa, aš greitai pasiilgstu, kadangi Kaune ir nelabai turiu kitų artimų žmonių tai jaučiu nuobodulį ir vienatvę ten slankiojant, su nekantrumu laukiu savaitgalių ir liūdžiu jiems pasibaigus.

Draugavom tris metus, jis kaunietis, aš vilnietė. Per trejus metus tik per vieną savaitgalį buvom nesusitikę, o visus kitus – jis pas mane – arba aš pas jį. O dabar jau gyvenam kartu Klaipėdoje

Kai kurie zmones is Kauno i Vilniu kiekviena ryta vazineja i darba tad problemos tikrai nera