gyvenu ateitimi
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
merginos, ar čia yra tokių, kurios gyvena ateitimi? aš pavydžiui, labai daug dirbu, mokausi, ir vis gyvenu tais ateities planais, kada pasieksiu tai ko noriu, kada ateis ta TIKROJI meilė, TIKROJI karjera, laimė. Atrodo net dabartimi nesidžiaugiu, o tik planais. Žiūrėjau šiandien Julijos Žižės instagramą, man pas ją gyvenime pasirodė VISKAS tobulą, o kokia to pasiekimo paslaptis – neaišku, bet tik dar labiau širdelė man spurdėt pradėjo. Ar aš čia viena tokia??
Tikrai ne viena, bet išmok gyvent DABARTIMI!
As. Bet labiau pasvajoju. Nezinau ar pasieksiu.
Aš irgi visada galvoju, kad va ateityje tai bus super.. Viskas dar bus. Bet va laikas eina, pokyčiai minimalūs. Na bet kol studijuoju. Po studijų turės viskas keistis. Gerai autore, kad daug dirbat ir mokotės, o ne tik svajojat apie tobulą ateitį. Tik darbu ją pasiekt ir galima, aš irgi viską ką darau dabar, tarsi investuoju, tikiu, kad įgūdžiai, žinios pravers ateityje. Bet teisybė ir kad dabartimi reikia pasidžiaugti, aš mažų dalykų dažnai neįvertinu. Norėčiau ir smulkmenose laimę rast, dabar.
Autore, tikrai nesi viena Aš irgi gyvenu ateitimi. Nuolat. Dabartis man atrodo tik kažkokia tarpinė stotelė, tik įžanga, tik kažin koks pabandymas. Nuolat svaičioju, kaip ateity bus gerai, ką veiksiu, su kuo bendrausiu, kur keliausiu ir pan. Bėda ta, kad turbūt viso to nebus, jei nesusirūpinsiu dabartim, mat apie tokią nuostabią ateitį svaičiojau ir prieš keletą metų, o pasiekiau praktiškai nieko. Nežinau, kaip nustoti svaičioti, kaip gyventi čia ir dabar.
Tu bent dirbi ir mokaisi, ir gyveni ATEITIMI, o kiek tokių, kur nė piršto nepajudina, ir gyvena vien ATEITIES PLANAIS…. Aš kartais būnu viena iš pastarųjų
Tas pats ir pas mane
Atrodo, svajojant, turėtų jaustis teigiamos emocijos – juk svajoji! mane tas nekantrumas kartais net ir slegia. o ir baimę jaučiu, kad galiu labai apsirikt
Ascirgi gyvenu ateitim, istisas mano gyvenimas yra laukimas…. laukiau kada baigsiu vidurine, kada baigsiu univera, kada einant i darba ateis darbo pabaiga, o ypac savaitgalis, kada ateis vestuves, laukiu medaus menesio, laukiu vaiku… ir taip zinau kad bus istisai….
Taip, ir aš taip gyvenu nors ir dabartim džiaugiuos
o panos, ko jūs gyvenime siekiat? kokie prioritetai?
pasižymiu temą, nes kitų pasisakymus paskaitai ir supranti, kad tas laukimas ir tikėjimasis kažin ko tikrai nėra nieko vertas. Gyvenkim dabartimi, ja džiaukimės ir išnaudokim!
Ta pati problema: sukuosi kaip voverė rate ir atrodo nei galo nei krašto nematyti….
Gyvenu ateitim… Laukiu, kol žmonija Marse išsilaipins, kol dabartinės mirtinos ligos bus išgydytos (ir, deja, atsiras naujų), kol gyventojų skaičius perkops 50 mlrd… kantriai laukiu…
Daug geriau gyventi ateitimi, negu praeitimi…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
