(nežinomas) (archyvas)
Autore, tikrai nesi viena Aš irgi gyvenu ateitimi. Nuolat. Dabartis man atrodo tik kažkokia tarpinė stotelė, tik įžanga, tik kažin koks pabandymas. Nuolat svaičioju, kaip ateity bus gerai, ką veiksiu, su kuo bendrausiu, kur keliausiu ir pan. Bėda ta, kad turbūt viso to nebus, jei nesusirūpinsiu dabartim, mat apie tokią nuostabią ateitį svaičiojau ir prieš keletą metų, o pasiekiau praktiškai nieko. Nežinau, kaip nustoti svaičioti, kaip gyventi čia ir dabar.
