Atvažiavo ketvirtadienį. Visiškas lepūnėlis, niekas netinka. Kiek valgėm restoranuose : ‘Omg, that is not delicious at all. I can’t believe I ate this’. Dėl kiekvieno šūdo nori padavėja kviestis ir man skundžiasi, visi girdi žmonės, gėda belekaip… Arba einam Gedimino pr., restoranai kaip restoranai, tvarkingi, gal pirmos vietos geriausio interjero rinkimuose ir nelaimėtų, bet tas išsijuosęs komentuoja ‘I see Lithuanians don’t have any taste in interior design’.
O žiauriausiai buvo, kai kažkas atsitiko mašinai bevažiuojant iš Vilniaus į Trakus. Mašina pradėjo kratytis, jis aišku nieko nežinojo, kas gali būti. Pamačiau, kad variklio temperatūra viršija norma. PAgalvojau, kad ne dėl to čia kratosi, bet vistiek geriau viena bėda negu dvi. Nuvarėm į degalinę, nusipirkau vandens, ir prieš pilant galvojau pasitikslinsiu, ar tikrai ten antifrizas pilasi. Nežinojo!!!!! Ar pažįstate bent vieną vyrą, kuris to nežinotų? Susitvarkiau aišku viską pati, kol atsukau tą kamštį ir varžtą šalia, nes purškia, ilgokai užtruko, jis net nepasisiūlė padėti.
Jis man pirmą kartą nupirko ledus restorane, bet klube kokteiliukus pirkau aš. Neturėjau kitos išeities, jis nesisiūlė nupirkti, bet išsirinkti kokteilė tai buvo pats pirmas. Paskui dar pirkau abiem maistą parduotuvėj. Jis man kavos. Finale gavosi taip, kad ant tokių dalykų aš išleidau daugiau, nu bet man dzin. Kuras aišku irgi tik mano sąskaita, bet už tą kambarį (su labai blogom užuolaidom, kaip jis sako) mokėjo jis ir tikrai tikrai nesiūlysiu pusę sumos damest… Dabar ponas reikalauja iš Kauno važiuot prie jūros. Ačiū Dievui mašina sugedus D
