Būsimo vaiko lytis

Man labai gaila būsimo sūnaus, kad augs su jumis.

Tai nesiparink, gal paaugęs norės tapti ja. Arba jais. :))

O jei rimtai, tai liūdna, kad suaugę žmonės taip sureikšmina lytį ir pamiršta, kad turi užauginti ŽMOGŲ.

Jūsų įsivaizdavimas fantazijos. Kiek yra seserų, kurios pešasi, nebūtinai ir jų pomėgiai sutaps. Baikite juokaut su tokiom ašarom be priežasties

Ispradziu galvojau, kad ne del lyties verkiat, o del svajoniu neissipildymo. Verktumet ir jei dukros nebutu drauges. Realiai toks vaizdas,kad verkiat ir jums pasaulis griuna, kai ne pagal jus vyksta.

Bet kai staiga raso,kad jums vaikas nemielas, kad trugdis ir t.t. WTF? Kodel? Realiai mamos labiau artimos su berniukais. As turiu sunu ir i nieka nekeisciau. Kodel jums nepatinka vyriska lytis? Nes sukneliu nenupirksit? Bet gi turit mergaite jau. Nenorit i sporto burelius vezioti? Bet nebutinai domesis sportu,kaip tik gal bus prie meno(pies, gros, soks, dainuos, fotografuos…). Kas jums negerai?Nes tikrai reikia psichologo, jei bliaunat del sukneliu ir kazkokiu „draugysciu”,kurios gal but butu buvusios ten po 20-30m.

Liūdna skaityti. Ir taip, siūlyčiau kreiptis pas psichologą.

Tai is karto trecia planuokit. Berniukas nebus blogai, ypac kai turi vyresne sese. Mergaites megsta kazkuo rupintis, uz rankytes vedzioti. Viskas bus gerai.

Su psichologu tikrai nepamaisys pasikalbeti. Bet apsiprasit, o kur desites. Siaip suprantu, as asmeniskai irgi berniuko nebuciau norejus, tai labai dziaugiuos, kad turiu mergaite

nu as berniuko norejau, bet tai nereiskia,kad mergaites nemyleciau ir t.t. O cia autore isvis …

Aš manau labai normalu tokius jausmus jausti. Ypač nėštumo metu, kai visos emocijos ir taip aukštumoj.
Kaip suprantu vaikas dar negimęs. Vizitai pas psichologą tikrai gali padėt. Gali padėt ir pačios gilesni apmąstymai, kad ir išėjus pasivaikščiot. Čia jau žmonės skirtingi. Manau jums pačiai reikia leist sau išgyvent liūdesį, kad neturėsit antros mergaitės ir tada koncentruotis į pozityvius dalykus – kad bus kitokia patirtis auginant berniuką, kad jūsų didžioji turės broliuką ir t. t. Iš savo varpinės pasakysiu – man nesvarbu kas, svarbu sveikas būtų ir išvis man pavyktų jo susilaukt. Tai gal ir tokia mintis jus paguos, kad jūs ir taip labai daug turite (vieną vaiką) ir dar gausite (antrą vaiką). Deja, kitiems ir vienas vaikas sunkiai pasiekiamas ir reikalauja daug aukų.

Tai jau taip, vieni iš vis susilaukti negali, o kiti virkauja dėl antro vaiko lyties. Gi svarbu, kad vaikas sveikas būtų. O manau jūsų vyras visai neprieštarauja, kad gims sunus. Ir jis turės sau ir užsiėmimų partnerį. Autorės norai tokie egoistiški. Pamanyk sunknelių nori. Tai sau jas ir pirkis jei taip patinka. O tai smagu yra atsiremti į paaugusio sunaus ranką. Vay su laiku nereikės sunkiu krepšių nešiot. Į pagalbą ateis šeimo vyrai. Ir baldus drauge surinks ir automobilį sutvarkys. Vienas gėris turėti sunų.

nu tai pati kalta,kad vien tik rozine spalva pirkot, gi pilna spalvu neutraliu, kur tinka ir tam ir anam. As pati nesiojau brolio rubus, nes tuo metu kai augau retai buvo rubu skirstytu pagal lytis (isskyrus sukneles), visa kita maikes, sortukai, kelnes, striukes, megztukai- tinkantys visiems.

Jusu vyras masto,kad neturi ko ismokyti vaiko? kas jus do seima? Mane tetis ismoke ir graztu naudotis ir elektros prietaisus taisyti, remontuoti daiktus. Kaip jus galit sitaip vaikus neparuosti gyvenimui? Vaikas, nesvarbu lytis, turi moketi pasirupinti savimi (daryti valgyt, siuti, naudoti ivairius prietaisus, taisyti paprastus dalykus (krana, lempa, duris…)

Brolis ir sese, gali ir yra geriausi draugai, nes gali vienas kitam labiau padeti, nei kad vienos lyties butu. Brolis saugotu sese, sese padetu broliui ivairiose situacijose.

Toks jausmas kad jei sūnus tai būtų jums kaip daiktas. Tikrai nelabai normalus mąstymas