Sveikos, ilgai laukiau, kol pribrendo reikalas parašyt. Viskas prasidėjo nuo savaitgalio kai buvom pas jo gimines.. tada jis kaip ir kiekvieną savaitgalį gėrė, juodai gėrė. Tada aš kaip visada priekaištavau, daug, irgi kaip visada. Tada jis man pradėjo jau kaip ir ne pirmą kartą grasint skyrybom. Besipykstant pareiškė, kad arba aš jį vežu į tam tikrą vietą arba galiu valint namo (virš 60 km) ir ji palikt, tada jo giminaičiai mane palaikė, ramino, sakė, kad girtas nesuvokia ką šneka, o aš buvau kitos nuomonės.. nuėjom miegot, tiksliau pirmiaimu jis, tada jam užmigus aš. Nakto ir ryte vis apsikabindavo, o diena vėl elgėsi lyg su tuščia vieta. Sekmadieni grįžom į savo namus, tada nuvažiavom pas mano giminaičius, jiems paklausus kaip sekasi planuot vestuves ir pajuokauvus ar neatšaukėm jis atsakė – atšaukėm, bet vėl naktį ir paryčiais vis apsikabindavo. Sekančią dieną dirbom kartu, lyg ir viskas normaliai, grįžus namo nebuvo linkęs daug kalbėt, o aš tuo labiau. Šiandien dirbant ir darbdavio paklausus ar būsiu ryt, atsakiau, kad ne, mano sužadėtinis (buvęs???) atsakė, kad nesvaigčiau ir dirbsiu, bet galiausiai atsakiau, kad nebūsiu. Rytoj (jau net šiandien) turėčiau važiuot per salonus ir rinktis suknelę vestuvėms, bet… Grįžom namo, aš išgėriau vyno, jis alaus, aš įkaušus įmigau, bet jutau kaip jis ėjo į virtuvę pasiimt jo mėgiamo paruošto patiekalo, suvalgė krūvą saldainių.. pabundo noro į tualetą ir jo nėra, jis miega kitam kambaryje, nuėjau, paklausiau ką čia daro, o jis tik pasakė “užgesink šviesą”, man neišėjus pasakė “neužp*sk ir užgesink šviesą”, tada aš atsistojau, ir pasakiau “ai aš tave užpisu” ir išėjau į mūsų miegamąjį, o jis liko svečių kambaryje miegot… Atsiprašau, kad taip ilgai, bet trumpiau neišėjo jaučiuosi tikro šūdo vietoj.. ar tai jau riba, kai man nustot žemintis ir maldaut normalių santykių, o ne kad būtų kaip kambariokų?? Atveskit mane į protą