Laukiam savųjų princų
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikutės Tikrai tikiu, kad šį vakarą ne aš viena liūdžiu… Išlydėjau savo vyrą į užsienį… Tai pirmas mūsų išsiskyrimas per 10m… Likom namuose dviese, su sūneliu… Atsisveikinant verkėme visi trys… pirmą kartą mačiau taip verkiantį savo vyrą… Eina sau, merginos, kaip sunku, koks išbandymas… Tikiu, kad ne viena iš jūsų esate laukime… laukiate savo vyrų, artimųjų.. paliūdėkime kartu…
Per 10 mėnesių ar 10 metų ?
10 metų
Ar ilgam išvyko?
Aišku O tai ilgam laikui išvyko ?
Laukime, bet neliūdžiu, nes jau kitą savaitę sulauksiu grįžtančio
Mėnesiui mažiausiai, o paskui viskas nuo darbo priklausys… Žydre, kaip smagu tau ilgai nesimatėt?
Nei ilgai, nei trumpai – 5 savaites
As kiekviena kart laukiu po 6-8 sav ipratau, bet buna dienu kai sunku, vaikas dar nedupranta kad tetes nera
Aš tai neįsivaizduoju, kaip reikėtų priprasti prie tokio gyvenimo… Manniškis irgi dar nesupranta, vos prabudo ir pirmas klausimas “kur tėtis?”…
Aš taip pat savo laukiu 6-8 savaites, tuomet grįžta dviems savaičiukėms, bet ne visada, būna, kad tenka laukti ir ilgesnius laiko tarpus, sunku, bet verta, turim daug siekių. Vat dėl vieno, ko džiaugiamės, kad esame iš tų porų, kuriems atstumas nekenkia, visiškai, o kad būna dienų, kada taip pasiilgstu ir atrodo tiesiog paprašysiu viską mesti ir grįžti, tikrai būna, bet tos dienos praeina ir viskas vėl gerai, svarbiausia matyti tikslą, dėl kurio tenka taikytis su tokia situacija
Mes irgi dėl tikslo, dėl siekių nusprendėm tai padaryti Turiu veiklos, stengiuosi viską priimti teigiamai.. gi santykiams reikia kartais truputį vitaminų Bet prašiau vyro, kad neskambintų… negaliu girdėti jo balso, iškart pradedu verkti..
Mes bendraujame skaipu palyginus daug, jam grįžus iš darbo, jei nesikalbėtume, negalėčiau ištverti nei dienos..
aš turbūt negalėsiu taip bendrauti, nes neis kalbėti, atsisėsiu, žiūrėsiu ir blausiu… na, gal reikia laiko… gal apsiprasiu..
Pirmas kartas ir mums buvo labai sunkus, atsimenu bent pora savaičių tiek aš, tiek jis graudinomės, bet vėliau po truputėlį apsipranti, bet sunku bus visada. Visgi jūs turite mažąjį draugą, žinoma ir sunkiau vienai auginti mažiuką, bet vistiek jūs ne viena likote Jei ne paslaptis, kur išvažiavo jūsų vyras ?
Na tikiuosi,kad apsiprasim ir mes, bet nenorėčiau nuolat taip gyventi..jis ten, aš čia.. šeima turi būti kartu Į Daniją išvyko
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
