Tai vat as ta irgi supratau, todel, pripazinau sau, kad esu tokia tobulumo ieskotoja Ir jeigu kazkam atrodo keista, kad as nuolat noriu tokia buti, man nei motais atrodydavo, tik sakau, pati nuo saves tiesiog truputi pavargau per ilgus metus. Gal toks ivykis paskatino mane sukurti tema, bent issisneketi. Vienas senas draugas grizo is uzsienio, ilgai nemaciau jo, o parase paskutine minute, kad greit isskris, jau ryt jo nebebus ir arba dabar kazkur varom arba jau nebesusimatysim ir as jam pasakiau, kad negalesiu susitikti vien todel, kad save zinodama supratau, kad nespesiu susiruosti. Labai savim nusivyliau del to, kita vertus ir draugas negraziai padare rasydamas paskutine minute. O ir pati jauciuosi labai nukamuota nuolatines itampos, kad kazka ne taip padarysiu, kazkas bus ne tobulai.
