Tai suprantu as puikiai, kad as cia sioje temoje jums apie save sukuriu toki ispudi, nes daugiausia kalbame apie isvaizda. Bet as ja siai temai kaip konkretu pavyzdi pasirinkau tik del to nutikimo su draugu, kuris priverte mane suvokti labai gerai, kad praleidau sansa susimatyti su seniai regetu zmogumi vien todel, kad man auskariukus priderinti prie sijono reikia. Pati juk kreipiuosi i jus pagalbos, pasiulymu, o ne teismo, pati juk jau pasijuokdama is saves sneku. Bet teisti zmogu ir aiskinti, kad jam knygutes reikia skaityti, gebejimu kazkokiu igyti ar proto, kai net jo nepazistat ir vien todel, kad zmogus nori buti ir pats kaip koks meno kurinys? Manau, kad siuo atveju jus esat pavirsutiniska, o ne as. Nesu as kazkokia iskepusi soliariume fyfa priaugintais nagais, bet man malonuma suteikia, kai moterys mieste net prieina paklausti, kur pirkau paltuka ar pasako, kad puikiai atrodau. Manau, bet kuriai tas suteiktu pakylejimo, pasitikejimo savimi, tai dienai tikrai pakeltu nuotaika, atrodo menkas dalykas, kazkas pastebejo, kazka pasake, bet kartais del tokio dalyko ir jautiesi taip lyg tavo pastangos nenueina perniek, zmones tai mato, atkreipia demesi, tada ir jautiesi taip lyg galetum kalnus nuversti.
