Turejau dvi geras drauges. Taip gerai sutarem, kad net masciau jas pakviest i savo busimas vestuves, nors tada net vaikino neturejau, sakiau: pamerges bus. Galvojau iki gyvenimo galo draugem busim. O dabar as soke. Su viena jau metus nebendraujam, o apie kita suzinojau kai ka…., tad teks nutraukt bendravima. Pirmoji,(pavadinkim ja Ieva) pati pamazu nustojo bendrauti su manim kai susirado vaikina. Matyt, jos vaikinui manasis vaikinas nepatiko ar dar kazkoks sudas uzplauke, po biski retejo susitikimai, veliau retejo ir patys kvietimai susitikt. As dar bandziau palaikyt bendravima, vis kviesdavau kur, parasydavau kaip sekasi, paklausdavau jos, bet ji man jau neberasydavo pirma. Nustojau ir as rodyti iniciatyva. Antroji, (pavadinkime ja Egle) papasakojo pirmajai draugei viena dalyka, kurio sakiau, kad niekam nepasakotu, ypac Ievai. Pasitikejau ja, bet man duotas zodis jai nieko nereiske. Po tiek laiko suzinojau, kad Ieva nebuvo man drauge, ji manes nelaike drauge… Dar suzinojau, kad Egle taip pat nera Ievai drauge. Kokie apsimeteliai zmones siais laikais…As Eglei pranesiau apie tai, tiesiog, kad zinotu, pasisaugotu. Bet netrukus ji tuo pati isitikino…Klausimas: ar yra normaliu draugysciu?Tikru draugu?Ar jus tokiu turit?Ar tokie egzistuoja?O gal as tik prisisvaigau, kad egzistuoja nuosirdi draugyste be melo, apsimetinejimu, apkalbu…..?