Namai

Man namai ten, kur mano vyras ir šuo. Na ir dar ten, kur nuosavas kampas, kad žinočiau, jog galiu sienas perdažyt ar paveikslus kabint. 😀 O visa kita nėra tiek svarbu. Jaukumą galima susiskurti kaip ir norimą funkcionalumą (pvz., susiremontuot virtuvę ar kieme pasistatyt šiltnamį). Svabru būtų saugu (žinočiau, kad niekas neišmes). Aišku, vieta gal kažkiek prideda to „namiškumą“, pvz., pažįstama ar ne. Bet juk reikia tik pažinti ir pamilti. Kaip tik dabar kraustausi į kitą vietą. Nepažįstamas miestas, žmonės ir t.t. Bet manau po truputį prisijaukinsiu. Žiūriu į viską smalsiai, o ne su baime.

Sunkiai išsirenku ir negaliu gyventi ten, kur manęs tiesiog netraukia. Man labai svarbu bendra energetika. Net nuomai ieškau ilgai, jei norisi bėgti iš tos vietos kuo greičiau, tai net nesvarstau.

gal po 3m tik pagaliau pajutau, kad cia mano namai, pradzioje buvo keista, bet kuo toliau tuo jaukiau jauciuosi, eidama pasivaikscioti vis pagalvoju,kaip faina cia gyventi. Padeda tai,kad su kaimynais susidraugavau (net is kitu gatviu 😀 ) kad saugiai jauciuosi,net 3val nakties vaikstant su sunimi.

Pakeiciau nemazai gyvenamu vietu, gyvenau ir didmiestyje, ir mazesniame miestelyje, ir pazistamame mieste, ir visai nezinomame, ir prabangiai, ir kukliau. Dabar isvis planuoju atsiskirti nuo visu ir isbandyti gyventi daugiau susiliejant su gamta ir paprastumu, su minimaliais patogumais. Bet kiek kur gyvenau nesijaute, kad tai mano namai, ir kad cia liksiu amzinai, nors ten nieko blogo nebudavo ir jausdavausi jaukiai ir patogiai. Gal taip yra todel, kad neprisirisu nei prie vietos, nei prie zmoniu. Todel manau, galeciau gyventi bet kur. Ir tikiu, kad dar ne karta gyvenime pakeisiu savo gyvenamaja vieta, busta…

tai va , kad namai pasijustu namais, reikia rysiu su ta vieta. pvz sodybose jokiose nesijauciu,kaip savo vietoje, nebent ta sodyba yra ten, kur mano vaikyste prabego, tada as jauciu rysi su vieta, kad man ji svarbi.

Kai pirkom buta, ieskojom senos statybos, apleisto buto. Isvaiksciojom nemazai var. kol iejus i viena supratau, kad cia tobula mums. Nezinau is kur, bukle jo buvo tragiska, bet tas jausmas buvo toks stiprus. Pirkdami sekancius namus irgi laukiau to jausmo, daug teko svarstyti var. kol vienas vel kazka suzadino viduje, kad cia jie.

as irgi is tu, kuriems jausmo/isimylejimo reikia…nesuprantu kaip zmones ima/perka, kai nejaucia to jausmo.

aistech

as irgi is tu, kuriems jausmo/isimylejimo reikia…nesuprantu kaip zmones ima/perka, kai nejaucia to jausmo.

Gal kiti neturi to jausmo? Man net i svecius nuejus daznai buna arba labai gera ten buti, arba norisi begti, nors butas irengtas puikiai, atrodo grazu, jauku turetu buti, bet kazkas slegia lyg. Arba nejauti nieko. Drauge nusipirko pirmaji buta, negalejau eiti i svecius, kazkas viduj saukte sauke, kad eiciau is ten, pakeite po 6 m. i kita, nuejau, net nesinori iseiti, sviesu, gera viduj. O ji sake ir ten ir cia nieko nejaucia, tiesiog pirko, nes gera vieta, kaina.

Aš irgi neturiu to jausmo tuštiems namams, man jie ten, kur artimieji, anksčiau tėvai, dabar vyras. Norėtųsi kad būtų šiltesnis būstas, jei dabar pirkčiau, atsižvelgčiau labiau

pepe

Kai pirkom buta, ieskojom senos statybos, apleisto buto. Isvaiksciojom nemazai var. kol iejus i viena supratau, kad cia tobula mums. Nezinau is kur, bukle jo buvo tragiska, bet tas jausmas buvo toks stiprus. Pirkdami sekancius namus irgi laukiau to jausmo, daug teko svarstyti var. kol vienas vel kazka suzadino viduje, kad cia jie.

As irgi is tu zmoniu, kurie kazka pajausti turi vietai. O jau ar apleistas nesvarbu. Mes savo butu ieskojom senamiestyje ir abu jie apleisti buvo. Bet po to visai gerai gyvenosi. Dabar gyvenu galima sakyti priverstinai, nes nuleme aplinkybes ir neteko rinktis, tai nesijauciu labai gerai. Ilgiuosi savo ankstesnio busto.

Anonimas

Aš irgi neturiu to jausmo tuštiems namams, man jie ten, kur artimieji, anksčiau tėvai, dabar vyras. Norėtųsi kad būtų šiltesnis būstas, jei dabar pirkčiau, atsižvelgčiau labiau

ne sitaip tas jausmas veikia 😀 jei nepajunti to jausmo,kad cia tavo vieta,kad cia tau gera, nu vyras nieko nepakeis, tu busi su juo laiminga, bet nemegsti gyvenamos vietos.

aistech

Anonimas

Aš irgi neturiu to jausmo tuštiems namams, man jie ten, kur artimieji, anksčiau tėvai, dabar vyras. Norėtųsi kad būtų šiltesnis būstas, jei dabar pirkčiau, atsižvelgčiau labiau

ne sitaip tas jausmas veikia 😀 jei nepajunti to jausmo,kad cia tavo vieta,kad cia tau gera, nu vyras nieko nepakeis, tu busi su juo laiminga, bet nemegsti gyvenamos vietos.

Taip, kitur atejus jauciu salti, butas niurus atrodo, net nemoku paaiskinti, kazkas viduj sako, kad tai ne cia. Nuomavomes Palangoje buta, suremontuotas, grazus, bet net nesinorejo grizti i ji, toks niurus atrode, o buvom visa seima kartu jame. O kita syki mazutis butukas, vietos nedaug, o toks mielas jaukus, nors ypatingai nieko jame tokio nebuvo. Vienu ir kitu atveju seima kartu buvo, tiesiog jausmas atvykus i busta nesusijes su seima, vyru. Jauti viduje, kad tau cia gera arba ne, tiesiog del vietos.