VU teisė – lūkesčių nepateisino, studijų kokybė labai nuvylė. Visų pirma – dėstytojai nėra geri pedagogai. Dažniausiai tai tėra žmonės, kuriems dėstymas – antraeilis užsiemimas, nesugeba sudominti, išaiškinti, motyvuoti. Nesidomi studentams aktualiais klausimais, neišklauso jų nuomonės, dažnai susidarydavo įspūdis, jog stengiamasi mokslo procesą apsunkinti, o ne studijuojančiam pagelbėti. Administracija dirba atmestinai. Organizuotumo trūksta, dažnai programa neatitinka universiteto suteikiamų resursų – pavyzdžiui, reikalaujama informacijos iš naujų vadovėlių/praktikumų, o biblioteka jų neturi arba turi vos kelis. Yra dėstytojų, kurių egzaminai yra neadekvataus sunkumo lyginant su kursu, kuris buvo dėstomas. Dažnai reikalaujama labai gerų praktinių įgūdžių, kai universitete mokymo proceso metu nėra suteikiama galimybė jų įgauti.
Kalbant apie darbą – kaip kam pasiseka. Vieni jį randa vėlesnių kursų metu, kiti – baigę studijas, daugelis dirba bent truputį su teise susijusį darbą.
Kurso vidurkiai labai maži – mokytis penketais, šešetais ir septynetais yra visiškai normalu, tai reiškia, jog žinių lygis yra gana geras, nes visi silpni paprasčiausiai iškrenta. Yra labai daug žmonių, kurie kartoja kursą. Baisiausi metai – antras ir trečias kursai. Ketvirtajame bei penktajame yra gana lengva.
