Turejau tokia situacija. Kazkada dirbau akropolyje rubu parduotuveje, pamenu pamaciau toki ledini vaikina ieinanti i parduotuve, iskart krito man i aki. As jam turbut taip pat, priejo, nr paprase, bet nedaviau, nes tuo metu turejau vaikina, ir nors santykiai buvo blogi, nesiruosiau apgaudineti. Taip gavosi, kad mes issiskyrem po keliu dienu. Praejo kiek laiko, vis galvodavau apie ta vaikina ir labai labai norejau kad jis ateitu vel, bet tikrai baisiai norejau. Praejo gal koks menuo, pamenu stovejau, ziurejau i duris ir nuolat galvojau, kad jis tuoj tuoj ateis, taip itikejusi buvau, kad po keliu minuciu jis pasirode tarodury, iskart atejo pas mane, vel nr paprase, tada jau daviau, ir mes kuri laika susitikinejom, bet veliau pamaciau, kad nieko mum neiseis ir issiskyrem. As labai tikiu minties galia, ir kai nuosirdziai tiki tuo ko nori, tikrai tikrai issipildo viskas. Jei bent menkiausia abejone yra, viskas, gali nelaukti.
(nežinomas) (archyvas)
