kaip tapti ryžtingesne?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
sveikos noriu pasipasakoti kankinačias bėdas ir gal sulaukti kokių patarimų ar pastebėjimų iš šono jaučiu, kad gyvenu ir tiesiog netobulėju. begales laiko prašvaistau niekams – feisbukui, išgertuvėms klubuose savaitgaliais, prie veidrodžio tarsi kokia tuštutė, nors tokia nesijaučiu, bet kartais tiesiog trūksta valios ar drąsos imtis kažko daugiau gyvenime. man 21, mokaus universitete dalyką, kuris yra gana sunkus ir visiškai man neteikia malonumo, bet mesti studijų jau neketinu, nes būtų gaila, visgi beveik 3 metai, nors kasdien einu į universitetą kaip į lagerį… visad galvoju, kad reikėtų susirasti veiklos už universiteto ribų, bet nesugalvoju, kam galėčiau būti tinkama, kažkaip trūksta ryžto ir drąsos, nevisada gerai jaučiuosi naujų žmonių kompanijoje, tai ir lieku sėdėt vietoje… o tai labai žlugdo. vaikino irgi neturiu ir manau, jog galbūt dėl to, kad tokia esu niekam neįdomi atrodo nori kažką keisti, bet vis bijau pradėt ir nežinau ką daryt. tarsi reikėtų spyrio į šikną. neturiu daug valios, daug laiko pramiegu, mažas atsakomybės jausmas pas mane. dažnai imu savęs neapkęst dėl to. TAČIAU kaip pasikeisti? nuo ko pradėt? laukiu bet kokių patarimų, nuomonių… ačiū.
Susirask kokių klubų universitete, kad ir tą pačią SA, ar dar kokius, bus nauji žmonės, nauja veikla kuri domins
Skaitau ir rodos kalbi apie mane… Šiandien net apsiverkiau iš nevilties, puikiai suprantu kaip jauties…
labai nemėgstu savo universiteto ir žmonių jame, veikla jame visiškai nedomina manęs, negerai jaučiuosi aš ten. žinau,kad reikėtų veiklos, tik ne universitete. o kokios kitos veiklos imtis nesugalvoju vis… gyvenu Vilniuje
tai va… vis galvoju, kad laikas kažką keisti, nes na kiek galima taip…
Aš taip pat vis mastau apie tą patį. Šiaip esu labai nedrąsi, todėl dar sunkiau kažko staiga imtis nuo nulio, o ypač kai nežinau kur save galėčiau realizuoti. Merginos, kurios tai patyrėt, gal galit patart kaip kardinaliai pakeist gyvenimo būdą?
aš bandau kažkaip su savimi kovoti, nuo elementarių dalykų pradedant, kaip tarkim anksčiau atsikelt ir pasportuot… bet turiu valios tik porą dienų tam, paskui vėl miegu tiesiog ir nieko nenoriu. mokytis irgi dažnai neturiu motyvacijos, per kančias bandau, bet galiausiai nueinu miegot o paskui graužiuos. toks užburtas ratas… draugų turiu nemažai, savaitgalius leidžiu dažniausiai vakarėliuose, o paskui kitas dienas jaučiuos tuščiai ir beprasmiškai. žodžiu apgailėtina situacija
Juokas juokais, bet tikrai atrodo kalbi apie mane, net šiurpas per kūna perėjo
kokiam univere mokais, kad taip nepatinka?
jei kuri rasim atsakymą – būtinai turėsim viena kitai padėt
Sutarta
nenoriu konkrečiai sakyti ką mokausi, bet gana prestižinė vieta, gerai mokiausi mokykloje tai ir įstojau dėl to “prestižo”, o dabar gailiuosi
Turiu panašia problema!Tik man jau 26m.Iki 16 buvau labai aktyvi, paskui taip gavosi, kad pora metu teko gyventi vienai, tėvai daug dirbo kitam mieste o man reikejo pabaigti mokykla, tada viskas ir prasidėjo…Pvzd anksciau dar paauglystej buvai lb bendraujanti, domejausi ivairiais dalykais.Bet dabar kazkokia rutina, kasdien ta pati per ta pati, gyvenimas atrodo stovi vietoj, kazka keisti nera noro Aš vis dar tikiu i tai, kad man netinka mūsų Lietuvos klimatas, dažnai sergu, žiauriai nemegstu žiemos, niekad neeinu iš namu jei lauke lyja, todėl dbr kilo mintis išvažiuoti kažkur kitur, kur šilčiau, kur gyvenimas ne toks nuobodus, kaip pas mus…
aš irgi ilgą laiką jaučiausi tuščiai, atrodė, kad tiesiog švaistau laiką ir nieko neveikiu. pradėjus studijuoti teko išvažiuoti į kitą miestą, savarankiška buvau visada, bet gyvenant atskirai nuo tėvų tas savarankiškumas tapo dar malonesnis. apmažėjo vakarėlių – dėl to jaučiuosi tik geriau. žinoma, mėgstu ir į klubą nueit, bet man to užtenka kartą du per mėnesį pradėjau anksti rytais keltis, sveikai maitintis, retkarčiais pasportuoti – atsikeliu kasdien su gera nuotaika ir nusiteikimu dienai. susiradau darbą – turbūt geriausias dalykas, gera jausti atsakomybės jausmą, lengviau planuoti savo laiką ir aišku, papildomos pajamos. iki pilnos laimės trūksta tik išmokti prisiversti mokytis ne paskutinę naktį
Kad ir dabar – sėdžiu, apsikrovusi knygom, griaužiu save , kad nieko nedarau, bet tiesiog nekyla ranka…
Na jei ranka nekyla, tai reiškiasi, kad ne laikas dar pokyčiams.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
