Autore parasyk man, identiska situacija, pasnekesim, pabendrausim ir pasidalinsim, isgyvenu ta pati, tas pats bejegiskumas ir taip pat nesinori net i veidrodi ziureti

Laikykis mergyt!

Mane ir paliko pries pora dienu…

Mane pamenu kai paliko..tai tik laikas zaizdas uzgyde – niekas negalejo paguost Iš pradžių buvo labai žiauru, verkiau, blioviau, prisigalvojau nesamonių ir t.t. netgi vakare atsigulus į lovą išgėrinėdavau viena kol užmigdavau..buvau pikta, tevai nei zodzio negalejo pasakyt, nes puldavau kaip zveris, niekur nejau, nieko nereikejo ir pan..tik darbas ir lova..taip buvo kokius gerus 2 mėnesius, kol biski apsipratau su ta mintim, kad jau nebebusim kartu (nors, aisku, dar tikėjausi..lb tikėjausi). tada paliko faktiskai naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 28d..tai tik žinau, kad dar svajojau, kad gal per mano gimtadieni jis man padarys staigmena ir pasiulys vel buti kartu..o jau puse metu po skyrybu buvo praėję..ir gimtadienio dovana gavau tokia..kad pasake, kad turi kita mergina..(o mane paliko todel, nes tada atrode jam kad nori lakstyt ir dar nesukurtas rimtiems santykiams)..vienzo..buvo dar vienas duris i sirdi..vėl blioviau .., kol pati saves pradejau gailetis..kad jis su kita linksmai leidzia vasaros dienas, o as puse metu del jo asaras lieju..ir viskas, kaip peiliu nukirto tada..uzsireginau i pazinciu portalus, pradejau vaiksciot i pasimatymus, beviltiška gal atrodo, bet vėl pasijaučiau gyva..susipažinau su keletu neblogu vaikinukų, pamačiau, kad nesu beviltiška kažkokia, šiek tiek liūdnos mintys galvą apleido..ir finally vienam tų portalų sutikau savo esamą vaikiną Dabar mes pora jau daugiau nei metus, o iki pradedant draugauti dar gal kokia vos ne pusė metų susirašinėjom sms, į kiną nueidavom ar į kavinukę pasėdėt, bet draugaut tik po to pradėjom

Šiaip kartais pagalvoju, kad galbūt tikrai viskas gyvenime vyksta ne be pagrindo..Pvz į gimtąjį miestą viską metus iš Vilniaus grįžau gyvent tik dėl ex, o paskui likau gražioj formoj ant ledo, nors buvo prisiekęs, kad gyvenime nereikės gailėtis, kad grįžau..tai va dabar kai sutikau dabartinį savo draugą, galiu pasakyt, kad tikrai nesigailiu grįžus..nesigailius sutikus ex, nebesigailiu, kad mane paliko, nes be to, kas įvyko, neturėčiau to, ką dabar turiu..o dabar turiu daug..labai daug..savo namus, mylimą žmogų šalia, planuojamas vestuves, planus apie leliuką.

Todėl Jums dabar noriu palinkėti tik to, kad laikas eitų greičiau, nes apart laiko, niekas širdutės žaizdų neužgydys..jokie paguodos žodžiai ir pan. Verkite, išsiliekite..Tačiau nei pati negrįžkite pas jį, nei jo nepriimkite atgal..Likimas Jums paruošė kažką geresnio. Laikykitės.

seną meilę geriausiai gydo nauja meilė liūdesys ir beviltiškumo jausmas po išsiskyrimo yra natūralus procesas, nes turime jausmus ir protą, priprantame prie artimų žmonių ir atrodo gerai bus betkaip bet kad tik šalia….. praeina liūdesys, skausmas ir vieną gražią dieną kurios taip laukei suvoki kad sugaišai daug savo laiko sugadinai daug savo nervų ir dėl ko??? nenusiminkite vyrams tas liūdesys taip pat ateina, šiek tiek vėliau, bet jis ateina tada kai mes jau būname stiprios…

Man taspats kaip jums buvo, atrodo savo istorija skaityciau..rimtai, net pagalvojau gal as ir sukuriau sia tema anksciau.. wtf.. o siaip man taspats buvo, bet eilini karta susitaikem, ir vel eilini karta pykciai prasidet pradejo.. nu dieve dieve taip noriu pamirst ji if viskas kad baigtus, bet tik vel ilgiau nebendraujam ir vel plystu pasiilgstu nebegaliu be jo.. eh…

Žinokit, man irgi nesisekė meilėje..gal dėl to ir buvo man tokios dvasiškai ir morališkai sunkios tos skyrybos, nes tai buvo mano pirmoji rimta draugyste ir tuo zmogum pasitikejau 120%. O jūs tikrai nepasiduokit..nebelipkit ant to pačio grėblio..praeis šiek tiek laiko, apsiprasit..jeigu ta draugystė nevykus, tai neatimkit iš savęs galimybės susikurti gražių santykių su kažkuo kitu..

o aš irgi savo ex visus kontaktus buvau ištrynusi..tik tel pasilikau..ir aišku neiškentus parašydavau..ale vos ne tik tarp kitko..bet su begaliniu noru, kad tik atrašytų..o dabar galvoju, kokia durna buvau, kad taip žeminausi geriau jau telefoną būčiau į sieną, negu jam rašiusi..

O jūs jau žengėte pirmą žingsnį – pati pasakėte, kad nebenorite būti kilimėliu, tai ir nebūkit!