(nežinomas) (archyvas)
Labai liūdna… Gal pabandyk, kai mama bus nors kiek žvalesnė, paprašyti jai žiūrėti tau į akis ir paklausk, ar jai NEGAILA tavęs, kitų, šalia esančių? Galbūt pagausi momentą, gal “spragtels” kažkas mamos galvoj, kas privers suprasti, kad ne ji viena kenčia, kad kankina ir kitus. Gal ras savy jėgų ir valios dėl jūsų. Pasakyk, kokia ji tau svarbi, kaip reikalinga, kaip myli ją visokią, kaip norėtum eiti su ja kur nors ir juoktis.
Aišku, baisi būsena ir nežinau, kas gali padėti (vaistai gal ir padeda, bet, žinoma, ir kažkaip kenkia… ir nežinau, ar gydo sielą, gal tik chemiškai vekia smegenis…) Labai užjaučiu ir linkiu stiprybės!
