Prarasti draugą
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Šiaip mąsčiau ir įdomu pasidarė, kaip atsirenkate žmones, kurie yra prie jūsų? Per savo gyvenimą turėjau daugybę geriausių draugių ir draugų, bet galų gale jie mane išdavė/ parodė savo tikruosius veidus/ pasinaudojo ir t.t. Turiu savo ratuką, nors ir mažą, bet tikrai gerų ir patikimų žmonių, kurie man kaip šeimos nariai. Bet vos tik prisileidžiu kažkokius naujus žmones ir pradedu juos laikyti savo gerais draugais- nusiviliu. Tai tiesiog įdomu, dėl ko nustojote bendrauti su žmonėmis, kuriuos kadaise laikėte geriausiais draugais, ar gailitės nustoję ir ar pradėtumėte bendrauti iš naujo?
Trumpai tariant, pagrindinės priežastys buvo, kad pasireiškė iš tų žmonių veidmainystė, apkalbėjimas už nugarų, lengvas išnaudojimas. Iš tų patikimų gerų draugų rato pasigirdo vertinimų, kad viskas buvo dėl moteriško pavydo bet džiaugiuos, kad tos draugystės baigės. Labai daug išmokau ir net pati galiu dabar stengtis būt geresne drauge kitiems
Didžioji dalis žmonių visur ir visada ieško naudos sau. Kol tu naudingas – valio, draugai. Kai nebe – viso gero. Tai tikriausiai taip ir atsirenki. Buvo atvejis, kai nutolę, po kurio laiko bendraut iš naujo pradėjom, bet žmogaus nepakeisi – tad nieko gero iš to neišėjo
Mano atveju manau buvo tiesiog įprotis likyti žmones draugais nei atviro bendravimo, nei bendrų pomegių nelabai buvo idėjos mintys mąstymas irgi skyrėsi nusprendžiau negaišti laiko su žmonėmis kurie manęs nesupranta ir aš jų nesuprantu o bendrauta buvo apie 10 metų
Turėjau gerą draugę, kuri duodavosi su beveik visais bernais, su kuriais ją supažindindavau. Galiausiai ji prasinešė su mano simpatija ir dar pradėjo kabint vieną vaikiną, kuris sakiau, kad patinka man (čia buvo skirtingu metu, jeigu ką, ne vienu metu abi šitas simpatijas turėjau). Nors baisiai pykau dėl to, būčiau atleidus. Bet ji pati nebenorėjo bendraut, nežinau kodėl. O bendravom keletą metų, kartu keliaudavom.
Dar turėjau neblogą draugą, su kuriuo leidau labai daug laiko, bet jis nustojo rodyt iniciatyvą bendraut, kai suprato, kad netraukiu jo kaip mergina (iš pradžių buvo simpatija). Galiausiai jis susirado kitą merginą ir nuo tada nebebendraujam Mielai pabendraučiau vėl, nes būdavo smagu, bet jei nenori, tai ką jau čia.
Dar šiandien nutrūko draugystė su vienu žmogum, kuris man buvo labai svarbus. Labai sudėtinga situacija, tai nenorėčiau detalizuot. Bet yra abiejų kaltės. Visgi iniciatyva iš jo pusės, aš norėjau likt draugais.
Tokiais atvejais pagalvoju, tai kam aš jiems buvau reikalinga? Vaikinai dažniausiai nori būt draugais, kol trauki juos kaip mergina, tikėdamiesi kažko daugiau (netaikau visiems atvejams, turiu draugų vaikinų, su kuriais bendrauju nemažai metų). Kodėl su ta drauge nutrūko bendravimas, iki šiol nesuprantu, nes, nors ji su manim kiauliškai elgėsi, o ne aš, aš būčiau bendravus toliau.
Apskritai aš pastaruoju metu nelabai susirandu naujų draugų, na pažįstamų – taip, bet juos ir laikau pažįstamais, kartais atsinaujina ryšiai su senais pažįstamais, tai juos vadinu draugais, bet nelaikau tokiais tikrais draugais, kuriems galėčiau išsikalbėt ir panašiai, jie greičiau žmonės, su kuriais smagu leisti laiką ir galima pasišnekėt apie šiokius tokius asmeniškumus, bet ne per daug.
Turiu keletą tikrų draugų, su kuriais jau daug metų kartu, jais pasitikiu ir žinau, kad nelaimėj vieni kitiems padėsim. Bet gaila dėl tų, su kuriais tikrai, atrodo, turėjom daug bendro, bet kažkodėl santykiai nutrūko
Pavydas, apkalbos ir pan.is tiesu dziaugiuos, kad daugumos “geru draugu” nebera mano gyvenime tik gaila, kad anksciau nesupratau, kokie jie yra is tikruju
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
