Nepyk bet tiesiai švieisia paklausiu, kodėl sunku gražia, mandagia forma tiesiog pasakyt savo mintis? Vyrai nebūtinai supranta tas užuominas mūsų.
O ultimatumai, nutylėjimai, atitolimai ale pamokyti, kad susiprastų – argi tai nėra radikalios priemonės, kurios tau pačiai sukels daug diskomforto? Ar tu nori išsiskirt, atitolt, ar nori, kad jis suprastų ir dėl tavęs pasistengtų nes gerbia tave ir tavo jausmus, o ne dėl to, kad tu “liepi”?
Aš pati draugavau su vaikinu, porą metų buvom ir gyvenom kartu, pradėjom nesutart ir tada radau jį pažintyse. Numetinėjau juokelius, pati registravausi, daviau užuominas kad žinau ir t.t. – ir iš to šnipštas gavosi, erzinausi pati, erzinau jį, ir galų gale vietoj to, kad tiesiai būčiau paklaususi ir sutaupiusi daug dienų, nervų, minčių ir pan, viską tik sugadinau. AIšku, kad jis buvo ten pirmoj vietoj jau reiškė, kad daug kas sugadinta, bet konkrečiai toje situacijoj – ilgai ėjau aplink ten, kur galėjau nueit tiesiai.
