upp. pasižymiu.

O bleeeeem…aš tą preziką jam į šikną būčiau sugrūdus…..

Keliu temą

Oho taip nevaikiškai..rast panaudota preziką.. not bad

Netik neištikimas, bet dar ir šlykštus nevala, fuuuu

Aš galiu irgi pasidalinti savo patirtimi Saviškį buvau prigavusi visai atsitiktinai Tuo metu jis kaip tik „mėtėsi“ tarp manęs ir savo buvusiosios. Ir po mūsų susitikimo aš visai netyčia paėmiau jo telefoną ir peržiūrėjusi žinutes radau būtent tai, ko iš tikrųjų ir tikėjausi, bet vis tiek nustebau – radau jos sms su tekstu „aš jau ten“… Ką gi, paklausiau, apie ką ji čia, jis pasakė, kad apie nieką. Po kelių dienų vis tiek išsiaiškinau, jog jie buvo susitikę Buvo tikrai labai skaudu. Tačiau jis suprato savo klaidą, oi kaip suprato Truputį paprotinau, pakankinau ir jis susivokė „kame replės“ ir ko jis nori. Atleidau aš jam. Ir va jau tuoj 5m kaip esam kartu, turim vaiką, esam susituokę ir labai mylim vienas kitą Nors jo ex iki šiol pasivaidena, bet jis į ją nebekreipia dėmesio.

va va ta pati norejau pasakyt..

mano mylimas ex buvo darbo baliuje. Iš ten grįžęs pasakė, kad nebemato mūsų drauge. tą patį vakarą paskambino,sako viskas gerai,atsiprašau. Pasiūlė važiuot pas jį, pasiėmė dar bendradarbę (mano draugę) ir nulėkėm išgert, pas kaimyną pasisėdėjom. Na naktį miegojom trise (nieko blogo nedarėm) bet kai pajaučiau, kad draugės rankos kažkur juda, pabėgau iš kambario. Tada draugas atėjo, pabendravom, ir laaabai mielai užmigom. ryte, vedina blogos nuojautos pračekinau jo telefoną. Radau kažkokių nesamoningų žinučių nuo tos draugės, pasikvietus jį pasikalbėt dviese, tai galiausiai pasakė, kad dulkino tą MANO DRAUGĘ. Ždž. buvo siaubingas rytas.

kadangi be proto jį mylėjau, aišku ir dabar myliu, ir jis gailėjosi. atleidau. po to buvo labai daug gražių akimirkų, buvo visko. bet nemoku ant jo pykti. kad ir kaip turėčiau pykti. mes nebe kartu. ir pykstamės,nes nesugebam bendraut kaip draugai

Siaubas

Tai mano istoriją turbūt visas MD žino

kai berną prigavau pati, apsimetus kita merga ir atėjau susitikt su juo, tos kitos panos (Monikos vardu)

blemba, kai pagalvoju, tai žiauriai naivi esu ir labai pasitikiu vyrais

O, blemba…

kaip žiauru.. iš vis kokių asilų tų vyrų yra

Na o mano istorija tokia jaučiu neeiline, galiu papasakot nuo pradžių..

Draugavom su vaikinu 3 metus, iš šalies atrode, kad mes neišskiriami, mes net nesipykdavome, ir net nebūčiua susapnavus, kad būsiu išduota ir iskaudinta.

Turejom bendrų draugų tai kartą man paskambino jo draugas, ir praneše, kad jis susitikineja su viena panele, na nepatikejau, praejo 2 menesiai gal, vel girdžiu tą patį, tada irgi nepatikejau, bet kai papasakojo geriausia drauge vieną istoriją tad nusprendžiau savo akimis įsitikint, tai vieną vakarą nusprendžiau jam paskambinti ir paklausti ką jis veiks vakare, tai pasake, kad eis pamiegot, nu aišku nusprendžiau netrukdyt, ir kažkaip po valandos žiūriu man skambina, pakeliu, nešneka, numetu ragelį, už kelių min vel skambinu ir girdžiu kažkokio vaiko balsą, nu nekreipiu dem, nes jis mažų sesių brolių neturi, tai galvoju gal mieste kur yra/. Paskui atvažiavau pas jįį namus, jo mama pasake, kad pas mane išvažiavo ir dar negryžo ( tada buvo pirmadienis , o pasake kad penktadienį išvažiavo pas mane ir dar negryžo ) nu žodžiu apšalus buvau, gryžau namo ir žiūriu jis su kažkokia mergina po miestą vaikšto beveik prie mano namų susikabinę rankomis, tai aš jam skambinu ( jis manęs nemato) sakau kur esi, ai sako pažadinai, biški numigęs buvau) sakau, aš tave matau, vos ne prie mano namų, tai jis apdirbo mane baisiausiais žodžiais ką aš čia sau galvoju, jį seku ir t t. nu žodžiu aš tada jam atleidau po ilgų atsiprašinejimų. Vel draugavom normaliai, po kažkur puses metų vel aš jį užtikau lovoje su ta pačia mergina,po ilgų atsiprašinejimų atleidau ir tą kartą, paskui išdraugavom dar metus, kol aš jo nepamačiau savo mašinoj su ta pačia mergina, savo mašiną buvau jam paskolinusi, nes pagal jį jo mašina buvo apgedusi, tada jau palikau galutinai, o jis ir nebande teisintis, tik pasake, kad pusantrų metų su ja draugauja..Tad t gyvenimo įvykį apturejau visam gyvenimui.. Nelinkečiau net didžiausiam priešui tokio skausmo patirt

nu man dar neteko savojo gaudyt…. tfu tfu tfu… tikiuosi ir neteks. Per 8 metus nedavė tam pagrindo

Neįsivaizduoju, kaip galima tokiems atleisti…

Vieną kartą atleisti – suprantu. Bet antrą? Kaltinkit tuomet jau save, ne jį.