mano mylimas ex buvo darbo baliuje. Iš ten grįžęs pasakė, kad nebemato mūsų drauge. tą patį vakarą paskambino,sako viskas gerai,atsiprašau. Pasiūlė važiuot pas jį, pasiėmė dar bendradarbę (mano draugę) ir nulėkėm išgert, pas kaimyną pasisėdėjom. Na naktį miegojom trise (nieko blogo nedarėm) bet kai pajaučiau, kad draugės rankos kažkur juda, pabėgau iš kambario. Tada draugas atėjo, pabendravom, ir laaabai mielai užmigom. ryte, vedina blogos nuojautos pračekinau jo telefoną. Radau kažkokių nesamoningų žinučių nuo tos draugės, pasikvietus jį pasikalbėt dviese, tai galiausiai pasakė, kad dulkino tą MANO DRAUGĘ. Ždž. buvo siaubingas rytas.
kadangi be proto jį mylėjau, aišku ir dabar myliu, ir jis gailėjosi. atleidau. po to buvo labai daug gražių akimirkų, buvo visko. bet nemoku ant jo pykti. kad ir kaip turėčiau pykti. mes nebe kartu. ir pykstamės,nes nesugebam bendraut kaip draugai
