Į vienkiemius kaip tik ir turėtų kraustytis visos tos, kurios nesugeba gyventi netrukdydamos kitiems ir įsivaizduodamos, kad jeigu gyvenu daugiabutyje – visi aplinkui turi taikstytis su mano nesąmonėm ir triukšmu.
Jūsų žiniai, gerbiamosios, įstatymas, ginantis teisę į ramybę YRA, įstatymo, leidžiančio jums/jūsų vaikams/jūsų augintiniams triukšmauti – NĖRA, taip kad, jeigu norite gyventi niekieno netrukdomos ir daryti ką norite – kraustykitės į vienkiemius ir nuosavus namus, tada jums niekas nekvies policijų.
Mes turim šunį, kuris keldavo triukšmą mums išėjus, bet paklausinėjom kaimynų ir sprendėm problemą – tam yra dresūra, vaikams yra auklėjimas, todėl savo proto trūkumų nereikėtų dangstyti pasakymais “Juk čia vaikas, ką aš galiu padaryt”. Auklėt gali, auklėt. Bet turbūt smegenų tam neužtenka.
Turiu ir aš tokį egzempliorių virš savęs – kaimynė gerbiamoji šiknos pakelt nesugeba ir vaiko net išvest į lauką į aikštelę žaidimų pažaist, ištisom dienom namie sėdi, niekur nedirba, nieko neveikia ir vaikui iš namų stadioną padarius, ištisai kiekvieną mielą dieną lakstymai, trankymaisi, daužymaisi. Kalbėjom gražiai, kalbėjom bjauriai – reakcijos nulis. Viskas baigėsi tuo, kad po 4 metų kentėjimo iškvietėm policiją, dabar rašysim pareiškimą, kviesimės įgaliotinį, specialistus iš triukšmo matavimo laboratorijų ir galės tokie pat “poch..istai”, kaip čia rėkiančios “kraustykitės į nuosavą namą”, susimokėt baudeles, tada gal supras, kad gyvendamas daugiabutyje, turi išmokt gyvent taip, kad netrukdytum kitiems, o ne taip, kaip tau norisi.
Ir nuo to, kad triukšmą kelia vaikas, šuo ar dar kas, nuo to triukšmo kenčiantiems tikrai geriau nepasidaro. Triukšmas yra triukšmas ir jis net labai kenkia sveikatai.
Kai išmoksit gerbti kitus, tai ir kiti gražiau elgsis, o kol gyvensit su požiūriu – daru ką noriu, į kitus man nusišikt, mano namai, triukšmausiu ir darysiu ką noriu – po to nesistebėkit, kad sulauksit policijos ar iškvietimo į komisariatą.
