Man vaikų verkimas irgi neaktualus, nes man jis netrukdo žviegė kaimynų vaikai tiek iš apatinio buto po mumis, tiek iš viršutinio, tiek iš šoninio. Netrukdo man nei verkimai, nei muzikų klausymai, nei baliukai pirmam aukšte (puikiausiai girdisi net ką žmonės šneka, per ventiliaciją visi garsai pareina).
Bet kai savo namuose jautiesi kaip po boulingo klubu gyvendamas ir nei vienos, pabrėžiu NEI VIENOS dienos nebūna ramios, grįžęs po darbo turi klausytis kaip visas butas dreba dėl to, kad kažkas nesugeba savo vaiko lauke iškrauti ir su juo užsiimti – tikrai visa kantrybė baigiasi ir ėmiesi priemonių. O kad su vaiku galima įvairiausios veiklos susigalvoti, su juo užsiimti ir gražiai paaiškinti, dėl ko yra prašoma jo žaisti ir dūkti ramiau – tikrai įmanoma, pati padėjau sesei du vaikus užauginti, nei karto jokie kaimynai nebuvo skųstis, kad jūsų vaikai laksto kaip drambliai po namus, nes elementariai to nebūdavo, tam būdavo skirtas laukas (kur beje ir sveikiau ir linksmiau, nes draugų pilna, žaidimo aikštelės ir t.t.).
