Ar sulaukus 30 įmanoma pradėti gyvenimą iš naujo?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Atėjo toks momentas, kai supratau, jog gyvenu ne savo gyvenimą. Nesu laiminga santykiuose su vyru, neturiu vaikų, bet vis dar norėčiau jų turėti. Ar yra čia moterų, kurios išsiskyrė mano metų ir pradėjo asmeninį gyvenimą nuo nulio? Man jau atrodo tai taip sudėtingai įgyvendinama.
30 ne 50..nors kitos ir 50 pradeda nauja etapa ir puikiai joms tai sekasi. Svarbu,kad turite tikslus. O jau ar turite priemoniu jiems igyvendinti, cia jau kitas klausimas.
Esat jauna moteris. Viskas įmanoma.
Nuo ko pradėt? Prieš kokius 10 metų paskutinį kartą santykius pradėjau su savo vyru. Atrodo, jog jau nebežinau, kaip elgtis su vyrais.
30 metu patys graziausi moters metai
Toks jausmas,kad esate pensininkė.Niekada nevėlu.Skyriasi ir daug vyresnės moterys,su vaikais,kas dar sudėtingiau ieškant vyro,bet ir jos randa.
Ne nuo to galo pradedat Ne apie naujus vyrus galvokit, o apie tai, kas uzpildytu gyvenima be vyro: hobiai, darbai, prasmingas laisvalaikis… Linksma, aktyvi moteris ilgai vienisa nebuna – patys vyrai Jus susiras, kai bus tam laikas.
Jeigu būčiau su vaikais, gal būčiau daug drąsesnė. Dabar bijau, kad ir be vaikų ir be vyro liksiu.
nuo paprastu ir materialiu dalyku, susirasti nauja gyvenama vieta pradziai. O visu pradziu pradziai sesti paciai, paimti popieriaus lapa, tusinuka ir surasyti viska ko norite is gyvenimo ir galimus budus to pasiekti.
atsakysiu pacituodama istrauka, kuri man labai patiko
“..Mes taip dažnai stengiamės užsitarnauti meilę, atleisdamos vyrams abejingumą, neištikimybę, sugalvojame tūkstančius pateisinimų ir paaiškinimų. Ir kažkuriuo momentu prarandame save…Mes pačios save pasmerkiame priklausomybei. Mes palengva byrame emociškai, jei vyras mūsų nemyli. Mes įtikiname save, kad nemokėsime ir negalėsime gyventi, jei šalia nebus vyro. Visą gyvenimą tarsi vejamės svajonę, kad tik su vyru galima būti laimingai.
Kaipgi jiems pavyko mus įtikinti, kad be vyrų mes nepilnavertės? Kaip jiems pavyko įteigti, kad moteris be vyro pažeidžiama ir nepilnavertė? Mes tarsi užhipnotizuotos maniakinės idėjos, kad moters paskirtis būti su vyru. Būti reikalingai vyrui tapo mūsų mantra. Mes vėl ir vėl bijome prarasti vyrą ar jo nesurasti, lyg visas mūsų gyvenimas be jo netektų prasmės.
Tačiau viskas yra atvirkščiai – vyrai degraduoja be moters, jie trumpiau gyvena be mūsų, tai jie neranda gyvenimo prasmės, jei jų gyvenime nėra moters. Nuo moters priklauso, ar pratęs save vyras vaikuose.
Kaipgi atsitiko, kad mes praradome svarbiausia – savo vertės pajautimą. Tik nuo mūsų priklauso pagaliau pripažinti savo unikalumą ir vertę, savo teisę būti laimingai. Ir tada moteriai bus lengva gyventi – jos savivertė ir vertė nesumažės, jei vyras pasirinks kitą.
Ir tada, vieną kartą prabudusi, moteris supranta, kad ji laiminga, kaip vaikystėje nuo svaiginančio gyvenimo jausmo, nuo savo būties vertingumo, nuo to, kad visi troškimai išsipildo, ji gali juoktis, džiaugtis…ir tai visai nesusiję su vyro buvimu ar nebuvimu. Tada visos baimės tampa stiprybėmis. Ir visi gyvenimo įvykiai įgyja kitą prasmę, ne griaudami mus, o tobulindami. Ir gyvenimas vilioja naujais iššūkiais, pasaulis švyti begalinėmis galimybėmis, grįžta jausmas, tikėjimas, kad viskas bus gerai, kol kvėpuoji, ir meilė sau pačiai pripildo tave.” L. Renar
na ir klausimas. 30-ies isvis tik pradejau savo gyvenima ir ne kiek nesijauciu pavelavusi.
Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.
<div
@artitoli ačiū už patarimą! Tiesa, esu ne iš tų, kurios mėgsta linksmintis. Nesu ir savo sveikata labai patenkinta, tad mano laisvalaikis labai pasyvus. Dėl to abejoju, jog surasiu savo antrąją pusę.
@volna07 labai ačiū už įkvėpiančią L. Renar ištrauką. Gal pasakytumėt, iš kokio tai kūrinio? Mielai paskaityčiau.
gaila, bet pati suradau sia istrauka, kai gyvenime buvo sunkus periodas. Ir iki dabar kai jauciuosi nekaip, kas kart perskaitau sia istrauka, padeda.
Morers gyvenimas tik prasideda viš 30 metu.
Tiksliai žinom ko norim.
Niekada nevėlu pradėti viską nuo nulio.
Aš tai jaučiu tik tokių metų kažką ir pradėsiu kūrti gyvenime,jei ne vėliau Atrodau,kaip paauglė,net vienoje temoje kiek man metų,kažkuri narė pasakė 14-15 metų,tai koks sveiko proto vyras norės su manimi pažindintis? O tu jau ir patirtį turi,tad mokėsi bendrauti su vyrais.Dėl vaikų vistiek sakau,jog sunkiau būtų,nes kai yra vaikai sunkiau skirtis,be to nedaug vyrų yra,kurie priims moterį su vaikais išskėstomis rankomis.Viskas bus gerai
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
