Gyvenimo tiesa, dėl kurios gyvename?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki.
Taigi, kiekvienam žmogui reikia populiarumo, o kaip būti populiariam? Reikia būti aktyviam. Visur reikalingas aktyvumas, bet kokioje srityje, bendravime, darbe, facebooke , jei nebūsi aktyvus, tave užmirš, kad ir kas bebūtum, tave šalins, nuo tavęs šalinsis, tu būsi neįdomus. O juk daugiau mažiau vistiek visi norime, kad būtume kažkiek pastebėti, turėtume draugų, mus žinotų, girtų. Kas to nenori?
Bet…
Bet kodėl taip yra, kad aktyvumas viską persmelkia? Ką daryti tiems nelabai aktyviems žmonėms, kurie būna savo vietoje? Juk jie turi mažiau šansų atskleisti savo tikrąją asmenybę, mažiau “kažkokios” pagarbos iš kitų, nes jie juk nėra aktyvūs, jie niekam neįdomus, visi tik ir šalinasi nuo jų. Kodėl ši gyvenimo tiesa tokia teisinga?
Aktyviam reikia būti arba “lendant į eterį” ir “pezant” kad būtum matomas, arba aktyvus ar pastebėtas gali būti savo nuveiktais darbais. Gaila, kad pirmasis variantas šiais laikais labiau vertinamas ir aukštinamas. Čia į klausimą autorės neatsakiau, bet šiaip, šovė tokia mintis dėl “populiariumo”. Populiariumo siekis pas visus yra skirtingas, jei nesi populiarus – nereiškia, kad esi nevertinamas
Va, labai teisingai pasakėt, dabar labiau vertinamas ir aukštinamas būtent tas “aktyvumas susijęs su populiarumu”.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
