Aš esu iš tų žmonių, kuriems mandagumas ir estetika gyvenime labai svarbu, todėl aišku, kad būna visokių ale nelaimių, bet kad bezdėčiau prie antros pusės ar tuo labiau riaugėčiau, tai nėra. Net jeigu čipsų prisivalgydavom, tai vis tiek bent jau aš stengdavaus arba tyliai tą daryt , na arba bent į kitą kambarį išeit, langą atidaryt, kad kvapo nesijaustų. O nusiriaugėjus per 4 draugystės metus buvau tik kartą netyčia. Mano antra pusė tai darė dažniau, bet vis jį gėdindavau Žodžiu aš tokia iš elgesio biškį damutė esu ir man labai svarbus etiketas. O tabu galvoju, kad būti kažkiek turi, nes jei jų neliks visai, tai vyrui pradėsi panašėt į jo riaugėjančius ir bezdančius draugelius, o ne moterį. Pavojinga. Aš už bendravimą be tabu, bet išlikimą moteriška.
