Tevu kontrole
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Merginos,situacija tokia: Susiradau drauga,del kurio namie reciau bunu negu anksciau. Ir seniau turejau drauga,taciau buvom is skirtingu miestu ir visa laika budavau namie,isskyrus savaitgalius. Skirtumas manau aiskus,o esme tokia – tevu kontrole. Ne tai,kad kazkas draudziama,bet tas sms rasymas kada grisi? Kur esi? Ir visada,kaip tik islendi kur..Tikrai mane erzina. Na ne mano charakteriui tokie dalykai su tevais kalbeta,jiems normalu,nes rupinasi taip,bet man atsipalaiduot neina,nes visad vos ne ant rysio turi but beje,tevu rupesti vertinu,bet man 21m ir pati puikiai savim pasirupinu. Patarkit,kaip jiems paaiskinti,kad tas sms rasymas bereikalingas? Gal kas susiduret bent su panasia situacija? Ar tik viena as nemegstu tokiu dalyku?
paskaičius tokias istorijas pradedu vis labiau džiaugtis, kad mano tėvai kitam mieste gyvena
Nieko nepakeisi, kol tevai nepripras Po truputi ignoruok, reciau atrasinek.
Kia pradejau studijuot kitame mieste man mama kokius 4k. per diena paskambindavo
Ta ir darau. Stengiuos ignoruoti,nes man tai nesuprantama istikruju jau ilga laika galvoju,kad pavydziu tiems,kurie mokosi,kad ir kitam mieste,negu tevai kaip bebutu,yra kaip yra
Turiu vieną pavyzdį, mano draugui vienam, mama irgi pastoviai rašinėdavo, nedrausdavo neikur eit, bet irgi pastoviai rašinėdavo kad ir klube kokiam 1 val nakties parašo, tipo nemiega, jaudinasi, rūpinasi… Baigės smsai kai išsikraustė iš tėvų namų
Panaši situacija ir mano namuose, po trijų metų netikėtai grįžau į mamos namus, nes susiklostė tokios aplinkybės, tris metus tik susiskambindavome ir tiek. O dabar kai gyvenu ir noriu kur išeiti ar išvažiuoti tai apiberia mane klausimais visokiausiais, į kuriuos kartais net pati nežinau atsakymų ir taip prasideda kontrolė, kurios labai nemėgstu po tokios pertraukos bet tiesiog stengiuosi gražiai pakalbėti, jog išvykstu, išeinu ir tiek, pasakau kada grįšiu ir jokių sms rašymų ar skambučių negaunu siūlau ramiai gražiai priminti jog norite pabūti ramiai su draugu ir atsipalaiduoti, tačiau, kad ir kaip yra gyvename tėvų namuose ir turime juos gerbti ar ne?
Up!
Tėvams tu visada būsi vaikas, domėjos ir domėsis Aš jau 2 metus negyvenu su tėvais, bet mama beveik kiekvieną dieną parašo Man taip pat 21
Na taip,visada tevams busime vaikai,bet nu kazkaip abipusis supratimas turetu but
Kai uzeina noras paburnot ant tevu, verta butu prisiminti, kad tik jie jus myles visada ir besalygiskai. Jokie draugai ar simpatijos niekada jums neatiduos ne desimtos dalies to, ka atiduoda tevai.
na taigi neliepia grįžti namo. o pora žinučių per vakarą juk nesunku parašyti.
Man kasdien rašo klausinėja nesąmoniu,bet atrašau nesinori mamos nuliūdint ir ignoruot
Iš pradžių skaitydama galvojau “ir vėl tos penkiolikinės ant tėvų burnoja”, kol neperskaičiau sakinio, kad tau jau 21 m. Tuomet suprantu kaip tokiam amžiuj turėtų tėvų kontrolė įgrįst. Pabandyk surast kažkokių kompromisų, pavyzdžiui, susitark, kad namie būsi 10 valandą vakaro ir kad iki to laiko nieko tau nerašinėtų. Kai išeini pernakt kurnors vėlgi – pasakyk, kad šiąnakt nelauktų, rūpintis galės pradėt tik jei negrįši rytoj iki pietų. Gal atpras rašinėt pernelyg dažnai, kai žinos kada turi grįžt.
Man irgi KARTAIS mama paraso, o as nuo 13 lakstau po tusus, prigave geroj satdijoj ne karta ir pns Puikiai supranta, jog suaugau, bet mergina yra mergina, sutikime, kad jai daugiau pavoju nei vaikinams, todel visiskai suprantu mamu rupesti ir su mielu noru atrasau, aisku retai tenka, bet atrasau , o kartais dar ir pajuokauju, kad zolyte pesu
As jau 5 metai kaip viena gyvenu (man 23), bet jei savaitgali griztu pas teti visvien vyksta kontrole skambuciais “kada grisi?”, o ruosiantis iseiti – kur eini ir kada grisi?
O tai kas daros aplinkui paskutiniu metu ar neskaitot spaudos, teliko neziurit. Viena po kitos galabijamos panos. Tai kaip gali tevai nesirupinti. Ar sunku parasyt tevams viena zodi. Viskas Ok.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
