Ramus bet nesuprasi
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kaip apibūdintumėt tokį žmogų, kuris yra ramus, bet nuolat nori su kažkuom lėkti kompanijom, negali sėdėti namie, nes prasideda depresija, dievina naujas pažintis, dėmesį, visada gražiai atrodyti, mėgsta ir negaili leisti pinigus kas teikia malonumą, sau: skaniam maistui, grožiui ir kt. Nėra itin energingas, labai judrus, bet negali užsibūti ilgiau toje pačioje vietoje, per dieną turi pabendrauti su daug įvairių žmonių, kad pasijustų gerai. P.s. kokia antra pusė turėtų būti tokio tipo žmogui?
Kažkaip daug prieštaravimų… Ramus, bet nori lėkti, ne itin energingas, bet negali užsibūti vienoj vietoj. Nu nežinau. Aš tai siūlyčiau geležies pagerti, man į mažakraujystę panašiau.
O dėl antros pusės. Aš kažkada išmąsčiau tokį dalyką, kad jeigu sugebi susigyventi su savimi pačiu, tai reikia panašaus į save. Priešingybės netraukia.
Panašu į mane net laaabai panašu…
kaip gali buti ramus jei bendrauja ir .t.t? jei kitu kampu ziuresim toks turbut neatsiskleides teroristas ir kaupia neigiamas emocija savyje kurios kazkada gali prasiverzti tikru vulkanu ir tada jau o vaikyti saugokites aplinkiniai
Mano draugas panašaus būdo. Išeina į miestą trumpam ir kol neaplanko visų draugų tame rajone, namuose nepasirodo. Grįžęs būna pavargęs nuo bendravimo, namiškiams dėmesio trūksta. Tokio žmogaus antra pusė turėtų būti užimtas savais reikalais, mažai dėmesio reikalaujantis, kantrus žmogus.
tai svetimi jam svarbiau negu savi nemegstu tokiu zmoniu
Nemąstykite taip stereotipiškai – jei jau ramus, tai nereiškia, kad nemėgsta bendrauti, naujų pažinčių.
Kartais taip tikrai atrodo. Visų draugas. Nelengva, nes toks jausmas, kad gyventum šalia, o ne kartu, nors iš šono atrodo idealus žmogus
Aš esu kaip žmogus tikrai rami nuo vaikystės, ta prasme nejudri, negaliu kaip kiti visą laiką lakstyti, šokti, mane labai greit tai išvargina, bet aš tiesiog noriu visada visur pabūti. Kažkur trankioj aplinkoj, bet pati ramiai, bendrauti ir pabūti visur, per dieną turbūt ir į visus Lietuvos kampus nulėkt norėčiau, su visais pabendrauti. Atidirbti dieną, lėkti namo, greit nusiprausti ir vėl į trasą. pasigražinti, pasipuošti, pasiimti krūvą draugų, nusipirkti skaniausio maisto, skaniausios kavos ir tada visur lėkti. Va taip sugalvoji ‘lekiam į Palangą’ nu ir lekiam. Apie save galėčiau valandų valandas pasakoti,bet taip ir niekada negalėčiau savęs tiksliai apibūdinti, pati savęs nepažįstu ir labai norėčiau surasti tokį žmogų kaip aš, bet kadangi nesuprantu kokia aš esu, tai ir dar labiau nesuvokiu kokio žmogaus man reikia
Ieškokit tokio pat kaip jūs
O tai ieškoti ramaus ar neramaus? nes tokių keistenybių kaip aš, tai dar neteko sutikti
Tai žiūrėk, kas prie širdies arčiau. Man geriausia – aukso viduriukas, nes aš irgi panaši esu: kai reikia, būnu rami, nemėgstu nei kvaršinti, nei man kai kvaršina galvą tuščiais plepalais (labai pavargstu nuo tokio energetivampyrizmo), mėgstu pasisėdėjimus, vakarėlius ir pan., bet kartais norisi ir vienumos.
Ir aš tokia… grįžtu namo ir kaip lavonas vaikštu išsiurbta, nekalbinkit ir nelyskit prie manęs, nors jie man patys brangiausi ir mylimiausi. Išsimiegu ir vėl lekiu. Liūdna šiaip, kad taip yra, bet tokia jau esu, negaliu kitaip. Bet dauguma yra sakę, kad ir kaip sunkus charakteris,nervina tas toks būdas, bet tuo pačiu ir labai traukia. Ypač vyriškos lyties atstovus kažkodėl
jeigu domina tokie dalykai, atlikit MBTI charakterio testa, padeda kiek pasigilinti i savo charakteri
Aš irgi lygiai tokia pat net draugus sunku labai rasti, kad taip sutaptų viskas, nes būna arba judrus,per daug energingas arba namisėda tylenis ir dažnai nesutampa su dauguma ko aš noriu, kiti nenori, o ko nori kiti, aš nenoriu. Reikia prisitaikyti pastoviai
iprastu pusiau intravertisku pusiau ekstravertisku zmogumi.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
