Grožis – skonio reikalas. Man asmeniškai tos merginos simpatiškos, bet vis dėlto, ne mano idealai. Dauguma jų kaip konvejeriniai produktai – rusva oda, iiiilgos blakstienos, didelės akys, tobulos mažos nosytės ir panašiai, be jokio originalumo ar išskirtinumo veido bruožuose ir, daugeliu atvejų, stiliuje. Jas būtų galima palyginti su masinio vartojimo prekėmis – gražu, patrauklu ir populiaru “vidutinių statistinių” žmonių tarpe. Ir tame nėra nieko blogo. Blogai yra tik tai, kad kitokios merginos yra pradedamos laikyti nestandartu blogąja to žodžio prasme. Aš pati šiuo atveju būčiau nestandartas, todėl stengiuosi priešintis šitam nesveikam požiūriui į grožį – išvis nesideginu, beveik nesidažau ir nesistengiu kuo labiau sukelti savo krūtinės. Ir jei atvirai – man visiškai nusispjaut į tai, kad, ko gero, didžiąjai daliai visuomenės neatrodau patraukli – aš bent jau nesu konvejerinis produktas.
Nežinau, ar supratot, ką parašiau, organinė chemija atėmė iš manęs galimybę rišliai dėstyti mintis
