(nežinomas) (archyvas)
Turiu draugę, kurios tėvai dirba Jungtinėse Tautose Liberijoje. Pusmetį ją lydėjo panikos priepuoliai, kaskart kam nors užsiminus apie Ebola (ypač numetus kokį lėkštą prikolą kaip šitoj temoj) pravirkdavo. Kiekvienas liūdnas pranešimas ją sužlugdydavo, kiekviena istorija apie pasveikimą suteikdavo vilties. Niekad nei jai, nei jos draugams nekilo noras pajuokauti apie šią baisią ligą.
Linkiu išmokti juokauti tikrai juokingais dalykais, kurie nieko nežeistų. Ligos, nelaimės ir štai tokie dalykai yra žemiausia humoro forma, kuri priimtina tokio pačio žemumo būtybėms
