(nežinomas) (archyvas)
Pirmos kūčios/Kalėdos be močiutės, kuri mirė visai neseniai. Ši šventė visada buvo jos šventė – susirinkdavom pas senelius, močiutė suruošusi visus patiekalus, neleisdavo mums padėti, mes tik saldaus stalo valgius atsinešdavom. Širdelę spaudžia visą dieną, uždegėm žvakelę ant kapo, bet vistiek skaudu, sunku kažkaip dar suvokti, kad jau nebegirdėsiu to juoko ar nebelaikysiu rankos per maldą prie Kūčių stalo. Nėra liūdna, tik skaudu, kol priprasiu.
Stiprybės kitoms merginoms, kurioms šis vakaras liūdnas.
