Nebūtumėt, nes tokios nepuoselėja draugysčių “iki grabo lentos su visais asmeniškumais”. Aš, pavyzdžiui, turiu nemažą kiekį pažįstamų, su kuriomis leidžiu laiką universitete, nueinam į kavines, smagiai paplepam, pakalbam apie mokslus, darbus, įvairias naujienas, aptariam įvykius. Tiesiog nėra tų asmeniškumų, bandymų dirbtinai išlaikyti bendravimą. Būnam, kol smagu būti – yra žmonių, kurie šalia manęs jau daugiau nei dešimtmetį, būna ir tokių, kurie dingsta po metų – tai natūralu. Tiesiog nejaučiu poreikio atsiverti žmonėms, kurie nėra tikri artimieji. Jos taip pat nejaučia, todėl puikiai ir sutariame.
Manau merginos, kurioms būtina visiškai išsikalbėti, išsišnekėti visus asmeniškumus su draugėmis tiesiog iš pat pradžių sunkiai bendrą kalbą randa su kitokį požiūrį palaikančiais žmonėmis ir tiek.
