Mano tėtis gyvena kartu, jis išvis kai vyksta tokie pykčiai net nesikiša, tiesiog išeina į kitą kambarį ir jam nesvarbu. Aš tėčio nematau nuo pirmadienio iki penktadienio, nes dirba kitam mieste, o tiek šeštadienį, tiek sekmadienį ryte išvažiuoja taip pat į darbą ir grįžta vakare, tad su juo per savaitę pašneku daugiausia penkias minutes ir aš tikrai nemeluoju. Ir tai būna tik kokie paprasti dalykai, pavyzdžiui, kaip sekasi mokykloj ir pan.
Pavyzdžiui, buvo toks laikotarpis čia maždaug per penkis metus jų pykimosi, kad mama išvis su tėčiu net nekalba kokius metus, kiekvieną dieną ant jo rėkdavo, nes ją jis nervindavo. ir taip visus metus ir kiekvieną dieną, nors jis ir gyveno su mumis, bet mama tik ant jo rėkdavo. dabar jau kurį laiką viskas normaliai, plius minus, bet vis vien užeina tokie “nekalbėjimo” momentai kurie trunka metus, pusę metų, mama skundžiasi, kaip jai blogai su juo ir panašiai. Bet tai kam tada gyventi su tėčiu?
