taip, aš vienuoliktokė. išvis kalbant apie studijas, tai mano mama tiesiog dar plius pyksta ant manęs, nes aš nenoriu studijuoti medicinos, nes ji pati yra medikė, o kad noriu studijuoti kalbas arba žurnalistiką, o jai tai nėra įdomu, Buvom apie tai kalbėję, bet po kiek laiko vėl viskas iš pradžių. Man labai patinka rašyti ir panašiai, tai ji rašymą vadina menkniekiu ir tipo visiškai neįdomus užsiėmimas. Kai grįžtu iš mokyklos, tai ji domisi tik mano pažymiais, nes įsivaizduoja , jog tai yra svarbiausia, nors mokausi tikrai gerai, vien dešimtukai ar devintukai, bet jei kas nors nepasiseka, tai irgi klausinėja, bet niekad nepaklausia, kaip aš jaučiuosi.
Beje, su ja beviltiška kalbėti tokiomis temomis apie jausmus, jai neįdomu tiesiog ar gėdijasi pati, nežinau…
