O gal per daug klausaisi kitu zmoniu, kurie tau isakineja, ka tu turi arba neturi sakyti kitiems?

Perskaiciau peplumas as irgi plepi,broliuj kartais net ausys paskausta,nes lb detaliai viska nupasakoju,ka maciau,kas ivyko ir pns,nzn kiti sako kad + nes jei kitas zmoggis mazioau komunikabilus tu papildysi tylos intarpas

Plepumas plepumui nelygu, tačiau jis prie gero neveda Vieni žmonės daug kalba, tačiau paslapčių neišduoda (tokių mažai žinau). Na o kiti kai išsižioja, tai užsičiaupia tik tada kai jau viską pasako. Mane erzina tokie žmonės ir stengiuosi jų vengti

Bandykit apgalvoti prieš tai sakant ar tikrai verta, gal per daug pasitikit žmonėm,kad taip laisvai viską išpasakojat?

Aš taip pat turiu tokią bėdą . Būtent – bėdą…

Aš turėjau šią problemą, kai būdavau įkalusi – pasakydavau kažką, be ko, mano nuomone, būčiau apsiėjusi. Tai ne didelės paslaptys, verčiau kažkokios smulkmenos, kurių klausantysis gal net ir neprisimintų, o mane erzindavo labai žinant, kad tokias smulkmenėles laikiau ant liežuvio galo. Tiesiog dabar, prieš pasakant kažką, pagalvoju, ar verta… Ne visada pasiteisina, bet 50 procentų kartų suprantu, kad jei jau taip pagalvojau, vadinasi, tikrai neverta

O šiaip pažįstu tokių žmonių, kurie visada pasakoja viską. O kai tu nuoširdžiai pasakai “man jau nusibodo klausyti, gal gali vesti istoriją link esmės (nes visada dar būna šimtai šalutinių istorijų, kurios absoliučiai nesusijusios su pirmine ir yra debiliškos, svarbios tik tam pačiam žmogui), tai kartais yra atsakoma “nu palauk, aš labai noriu pasipasakoti”. Tai gaunasi, kad nelabai svarbu, ar klausytojas yra, ar ne, svarbu paplepėt.

Šiaip aš tokia pat. Bet labai padeda tiesiog atidžiai galvoti, ką sakau, ir daugiau klausyti Padėjo, mažiau pliurpiu dalykų, kuriais dalintis visai nenoriu. Tiesa, kartais pliurpiu dėl to, kad su pašnekovu baisiai nejauku. Gal ir jums taip yra?

Ir as tokia turiu . Bet sakyciau,ne plepumas,o atvirumas. Nenuostabu,kad kai kuriems nepatinka. Bet uzsidare zmones man irgi nelabai,kaip ir tyleniai. ” tyli kiaule gilia sakni knisa”

Aš irgi plepi, tik kalbėdama galvoju ką sakau Plepumas nėra blogai, kaikuriems žmonėms, net ir vaikinams tai patinka, tik turi, manau, save lavinti, kad tas plepėjimas nebūtų tuščias