Noriu išsikalbėt
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas vakaras
Esu visiškai emociškai sužlugdyta, palūžusi ir nebematau kitos išeities kaip tik numirti.
Noriu su kuo nors pasikalbėti šiandien vakare, nes esu absoliučiai viena. Papasakočiau savo situaciją, kuri tikrai nėra eilinė ir paprasta, noriu, kad žmogus nesmerktų, o tik pakalbėtų su manim…
Parašyk
Parasyk i pm, isklausysiu
papasakok..
isliek viska cia.palengves
Laukiu žinutės
Parasyk
Parasyk
Numirti- ne išeitis, mieloji….Neretai savo vidinius “lapus ” reikia numesti, t.y. pasitikti sunkias emocijas tam, kad būtų galilma iš naujo prisikelti…Kad norite kalbėti- puikus žingsnis, svarbiausia tik- kad pašnekovas gebėtų Jus išklausyti ir tikrai- ne žarstyti patarimus..Tad labai atsargiai rinkitės tą, kuriam ruošiatės atverti širdį..labai bijau, kad ji netaptų dar labiau sužeista..Čia- ne terapeutų kampelis, tad visokie pasakymai “aš tau padėsiu ” reiškia “man pačiam šiandien reikia pašnekovo..”, tad tokie atviri pokalbiai ir prasideda, ir baigiasi taip :”mhm..matai, kaip tau, vargšyte..bet žinok- man irgi panašiai buvo”….Ir tada tas žmogus, kuriam šiandien visai nesinori klausytt kito žmogaus istorijų, yra priverstas užsikraut papildoma info…Arba “topinis “patarimas- “varom patūsinti, tikrai padeda “…Nepadeda, deja…Tai tik laikina išorinė priemonė,kuri , kaip aspirino tabletė, tik tam tikram laikui numalšina skausmą..
.Neretai tik mes patys viską puikiai žinome, suvokiame, tad pasakymas “noriu išsikalbėti ” reiškia ne ką kita, kaip “esu pasirengęs susitikti su savo vidiniais demonais “..Ir jei tam yra drąsos- pirmyn, nes tik tuomet į save galima pažvelgti iš šalies..Svarbiausia- būti atviru pačiam prieš save, nebijot savo baimių……Kaip dar vieną terapinę priemonę siūlau rašyti.Tekstinėje kalboje išlieti viską ir palikti…Praėjus kuriam laikui norėsis arba papildyti, arba sunaikinti tą raštliavą, bet tai tikrai padės į save pažvelgti tarsi kito žmogaus akimis…O gal taip ir bus…Nes nežinia, kiek asmenybių mumyse gyvena…Ir kad esat silpna- tai tik šios akimirkos padiktuota išvada.Ar ne taip ?
Žinokit ne emocinės bėdos man… Jei būtų liūdna dėl tokių dalykų kaip nelaiminga meilė(kas būdavo paauglystėj), galbūt čia net nerašyčiau. Žinau, kad kiti žmonės mano problemų neišspręs, tik labai ne kaip šį vakarą jaučiuosi..
pati jaučiuos tragiškai, bet apkabinu.
Kadangi rašėte, jog esate emociškai sužlugdyta- sureagavu būtent taip…Bet jei bėdos ne emocinės- jos gali būti nebent finansinės ?….Bet ir tai juk veikia itin…
Na taip, šį vakarą emociškai palūžau šiek tiek. Pati nebesuprantu, ką rašau, atsiprašau…
Finansinių sunkumų be abejo yra, bet ne vien tai. Juk už pinigus visko nenupirksi…
Jūs tikrai neturite dėl ko atsiprašyt… Nenumanau, kas tokio Jūsų gyvenime turėjo nutikti, bet gal nėra taip blogai, kaip galvojate ?….Gal reikia laiko , kad emocija nurimtų ir viskas atrodytų kiek paprasčiau ?…
Yra labai labai blogai… Dėl laiko – kažkur savaitę su tuo gyvenu – nei trupučio ne lengviau. Aišku, būna tokių kaip ir prašviesėjimo akimirkų, kai apie viską tiesiog negalvoju, bet vėliau prisimenu ir vėl viskas iš naujo.
Šiandien panašiai ir yra. Šiaip su draugu būnu, bet dabar esu viena, tai ir užsimiršti negaliu…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
