Pabandytų sugrįžt… Tai gautų tokį atkirtį,kad net prisimint nenorėtų.

Po 3,5 metu draugystes paliko del kitos, issikrauste 🙂 dar dabar pamenu , kaip rinkosi daiktus ir dejosi i tase 🙂 Pakui po savaites jau norejo grizti, bet pasakiau “aciu ne” 🙂 Seniai buvo, beveik pries 10 metu, dabar jau juokingi tie santykiai man atrodo, nes su dabartiniais nei palyginti neimanoma Jauciaus, zinoma, baisiai. Rodes, kad viskas gyvenime sugriuvo. Bet paskui gant greit atsirado kitas, dar spejo mane su juo ir buves pamatyti ir pavydo scena isskelti 🙂 O veliau islekiau iUSA ir viskas pasimirso 🙂

Niekuo nekersijau ir neketinau. Ir tau nepatariu

Buvom gal 3 metus. Išsiskyrėm, jis pradėjo su kita bendraut, todėl atšąlo jo jausmai man. Nieko nedariau, žinoma, kentėjau, tačiau dėkoju draugams, kad neleido užsidaryt tarp keturių sienų ir pasinert į depresiją vienai.. Po gero laiko..jis suprato, kad padarė klaidą, bandė grįžt pas mane..tačiau aš jau buvau su kitu ir taip įstačiau ragus.

As tai labai dziaugiuos , kad musu santykiai pasibaige 🙂 O jis jau ziedeliui taupe (radau pinigus spintoj ir uzklausiau) 🙂 Neduokdie buciau ir toliau su juo.. Zinai kaip buna – vienas zmogus nueina toli, o kitas taip ir lieka toj pacioj vietoj 🙂

O jis jusu prase atleidimo? Tai ir nesvarstykit atleisti 🙂 Tik va nuolatos pykti laikyti paciai negerai

Praeis, pamatysi! sukaupk visą savo pasitikėjimą ir gyvenk toliau. Žinau, kaip tai gali būti skaudu. Pati su vaikinu buvau kartu 4 metus, beveik 2 gyvenome kartu. Paliko mane dėl kitos, tik sms gebėjo parašyt, kad daiktus susirinkčiau ir išeičiau iš buto ačiū kažkam, kas atvedė mane į protą… dabar esu kur kas laimingesnė! tu irgi būsi! jei nori, gali man parašyti, pabendrausim

Nesugrįžo, taip pat buvo praleisti 4metai, jau mėnesis laiko kaip išsiskyrę. Tačiau, manau, kad labai svarbu priimti realybę, tokią kokia ji yra. Tuo labiau, kad tai buvo pačio vaikino noras skirtis. Taip, kad turime gerbti vieni kitų norus, ir jau geriau dabar nei tuomet kai yra šeima, vaikai. Niekas nuo to nėra apsaugotas, bet gyventi toliau reikia semtis jėgų, kad galėtumei eiti į priekį ir nebesidairyti atgal. Mes esame dar jaunos, ir tikrai gyvenime dar daug kas mūsų laukia. Nors skaudu ir man labai, pamiršti taip pat negaliu, nes mylėjau be proto, bet juk natūralu, kad pas žmogų jausmai gali pasikeisti. Todėl, bent jau aš nenoriu kvailai elgtis, ir taip užtektinai pridariau apimta emocijų. Tikrai nelaukiu jo sugrįžtant, tiesiog gyvenu toliau, stengiuosi susikaupti ties mokslais, bakalaurinio rašymu, einu i darbą, semiuosi stiprybės iš mane palaikančių draugų, muzikos, stengiuosi, kiekvieną dieną mažiau apie tai galvoti, įnešti vis daugiau optimizmo ir būti pakilesnės nuotaikos, skirti daugiau laiko sau,pasilepinti nauju pirkiniu, nauja šukuosena, juk gyventi reikia dėl savęs, o ne dėl vaikinų, kurie ne visada įvertina mūsų jausmus.

Labai panaši situacija kaip man anksčiau buvo ir tai buvo su pirmaja meile. Buvo ir neištikimas, atleidau bet galiausiai vistiek išsiskyrėm, skyrybos buvo skaudžios, buvo blogų minčių apie kerštą, bet čia kaltos buvo emocijos. Paklausiau draugės patarimo kad reikia susitikinėti su kitais, tik su naujais santykiais buvusi pamiršiu. Pradėjau su kitu draugauti, jam labai patikau, man jis irgi, bet vistiek tarp mūsų nebuvo tos chemijos, žodžiu ne mano žmogus. Tai aš jį palikau ir supratau kad tuo metu man nieko nereikia ir gyvenau sau, leidau laiką su draugais, susitelkiau ties studijoms, žodžiu atsigavau Ir po pusmečio atsitiktinai jį sutikau pub’e, jis mane užkalbino ir viduje jokių emocijų nepajutau tam žmogui, nei pykčio, nei meilės nieko. Dėl to bendravau su juo kaip su senai matytu pažįstamu. Po to jis pradėjo man rašyti į fb, nors turėjo panele, siūlė susitikti, sakė kaip pasiilgo senų laikų bla bla bla ir aš pagalvojau “Ačiū Dievui, kad aš ne su juo”, nes tikrai man buvo gaila tos panelės su kuria tada jis buvo. Tada nutraukiau su juo bendravima, bet vistiek jis man bent pora kartu į metus parašo “kaip tau sekasi? kas naujo?”, bet kadangi turiu antra pusę kuri myli mane labai labai, tai ignoruoju savo ex žinutes

O šiaip geriausias kerštas yra būti laimingai

Neišdavė, bet po pustrečių metų kartu paliko nepasakęs priežasties. Skaudu iki šiol, nors jau metus laiko jo nemačiau, pakeičiau net savo gyvenamaja vietą, kad jo nematyčiau. Buvo daug vaikinu per ta laika kurie dėmesi rodė, bet negaliu prisileisti nieko, nes jausmai tam vieninteliui, kuris metė neaišku kodėl, išliko. Skaudu žinoma, bet jau planuoju kad reikia suprasti ta skaudžia realybe ir i savo pasaulėly isileisti kita žmoguti.

Paliko mane nieko nepaaiskines del kitos,meiles is pirmo zvilgsnio.Skubejo su ja tuoktis.Likus savaitei iki vestuviu mylimoji ji paliko tada jau norejo parsliauzti pas mane,bet man jo nebereikejo nes jau turejau kita zmogu salia,su kuriuo sukuriau seima ir laimingai vaikus auginu.

susipazinom kai man buvo 19 metu, santykiai ten… kazkokia parodija. Tai skyremes tai vel… nuzodziu. Vakar vakare atsirado po 3 men nebendravimo. Iskoliojau, o jis sako: buk mano zmona DDDD

o aš dar visai nesenai išsiskyriau ir norėčiau, kad grįžtų… Bet, kad galėčiau jį atstumt, kad jis pamatytų, jog man ir be jo gerai.

Grizo, viskas puiku bet daug kas nuo situacijojos priklauso istiesu – del ko paliko ir pan Kad pas mane grizo nereiskia kad pas kazka kita gris