man žodis ”darbo patirtis” ir kad ”gražiau su ja atrodys cv” nesuteikia pragyvenimo garantijų už minimumą. Kas iš tos specialybės, kai negali sau nieko leist, gyvent nuo algos prie algos, ir turėt kažkokių svajonių , kad kažkada viskas pasikeis.. Tas ”kadanors” gali būt po dviejų, trijų,penkių ir daugiau metų.. Per tiek laiko užsieny tu užsidirbęs,pasitaupęs ir grįžęs namą pasistatytum,o Lietuvoj ? Jei mąstyčiau apie ateitį, norėčiau joje galėt sau kažką leist, įsigyt,pakeliaut,o ne vargt už minimumą ir būt demotyvuota pragyvenimu Lietuvoje. Nieko nesakau autorei, čia jos pasirinkimas, tačiau būkim biedni bet teisingi, daugumos pragyvenimas Lietuvoje netenkina, kad galėtų gyvent kaip žmonės, ypač dėl tų paprastesnių specialybių. Blogiausiu atveju, diplomas visada išlieka, galėsi jį panaudot ir po kelių metų. Čia esminis dalykas autorei – kas tau labiau rūpi: darbas pagal specialybę ir savęs realizavimas toje srityje, nesvarbu kad pinigai nedideli, ar didesni pinigai, bet didesnės galimybės,ne pagal specialybę, aišku užsieny niekas ant rankų nenešios, bet Lietuvoj juk irgi nenešioja. ;D
