Janina Degutytė
JUDAS
Kodėl tu pardavei mane už trisdešimt sidabrinių?
Argi mes nevalgėm iš vienos riekės?
Argi mes negėrėm iš vieno ąsočio?
…Kunigaikščiai ir baudžiauninkai,
knygnešiai ir osvencimų numirėliai –
parduoti, parduoti, parduoti…
Kodėl tu pardavei mane už trisdešimt sidabrinių?
Ar tavo širdis juoda kaip derva?
Ar geluoniai gyvačių tavo lūpose dega?
Ar tavo rankos šaltesnės už amžiną ledą?
…Ir stovi tu, panašus į žmogų,
veltui geisdamas prisiglausti
prie lūpų, ugnies ir žemės…
…Ir krinta žodžiai, tamsūs, kaip žemė
ir sunkūs kaip žemė:
Kodėl tu pardavei už trisdešimt sidabrinių
save?..
1966
……………………………………………………………………………………………………….
Ir dar vienas eilėraštukas, kritęs ne tik į akis, bet ir širdį:
Iš Vytauto Bubnio naujausios prisiminimų knygos “Širdimi regėti”.
Eilėraštį parašė 1849m. spalio 12 d.Stanislovas Moravskis
“Kas ta šalis?”
Kas ta šalis, kur už parankės vaikšto
Tarsi dvyniai – banditas ir kvailys,
Parduotų tėvą! Jei kas pirktų, aišku…
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur privalu liežuvį
Laikyt tvirtai ir užsikimšt ausis,
Neišsiduot, kas sieloj, nes pražuvęs;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kurioj delnai teisėjo
Taip niežti, kad vis kišk , kitaip atims
Avis ir jaučius, arklius atbildėjęs;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur protėviai taurieji
Ne kryžių garbino – tik miškelius,
Tačiau šlovė ir garsas juos lydėjo;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur ant kaktos nūn kryžius,
O sieloj pragaras – ne spindesys,
Savivalė kur, kortos, bylos, kyšiai;
Kas ta šalis?
Tu nežinai? Staiga visai aptemo
Tau akys? Bet pagaliau išvysk!
Žinau! Žinau ją! Tai lietuvių žemė,
Mana šalis!
