Kokio amžiaus norėtumėte išlikti visą gyvenimą?

Ne dažnai išgirsi, kad 30 metų dar daug laiko apsispręsti ypač pasak medikus, tačiau šiais laikais jau ne akmens amžius bei puiku tuo, jog abu variantai yra normalūs. Tad linkiu nuspręsti pagal save

Asmeniškai manęs niekada nedomino tai, net itin tolimoje ateityje to nemačiau niekuomet bei net itin nenorėjau net tokiais ne kokiais gyvenimo laikais. Bet jeigu jūs mėtotės bei tvirto žinojimo viduje nejaučiat, o dar ir laikas jau išties senka, na tuomet suvokiu, jog jums sudėtinga šiio klausimu, kai neturi to užtikrinto žinojimo. Galbūt padėtų savanoriavimai susiję su tuo susivokti

<blockquote><div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>O kiek jums metų ? 🙂 Galbūt kalbate taip, nes dar esate labai jauna, ir viskas prieš akis 🙂

<blockquote>
<div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>
Asmeniškai manęs niekada nedomino tai, net itin tolimoje ateityje to nemačiau niekuomet bei net itin nenorėjau net dar geresniais gyvenimo laikais. Bet jeigu jūs mėtotės bei tvirto žinojimo viduje nejaučiat, o dar ir laikas jau išties senka, na tuomet suvokiu, jog jums sudėtinga šiio klausimu, kai neturi to užtikrinto žinojimo. Galbūt padėtų savanoriavimai susiję su tuo susivokti

</blockquote>

</blockquote><br>
Labai jauna jau nesu, paprasčiausiai nei vienos dienos nebuvo, jog būtų mąstyta kitaip nuo pat vaikystės. O tai, jog tokių asmenų beveik nėra (taip atrodė, gal tada ir buvo taip) kurie patys savanoriškai nenori ir neplanuoja, gąsdino kiek vaikystėje/paauglystėje. Tarsi tokia vienintelė būtum. Bet puiku, kad laikai keičiasi ir visuomnės požiūris, jog tai kiekvieno asmeninis reikalas bei abu variantai yra normalūs, o ne kažkuris vienas.

<blockquote><div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>O kiek jums metų ? 🙂 Galbūt kalbate taip, nes dar esate labai jauna, ir viskas prieš akis 🙂

<blockquote>
<div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>
Asmeniškai manęs niekada nedomino tai, net itin tolimoje ateityje to nemačiau niekuomet bei net itin nenorėjau net dar geresniais gyvenimo laikais. Bet jeigu jūs mėtotės bei tvirto žinojimo viduje nejaučiat, o dar ir laikas jau išties senka, na tuomet suvokiu, jog jums sudėtinga šiio klausimu, kai neturi to užtikrinto žinojimo. Galbūt padėtų savanoriavimai susiję su tuo susivokti

</blockquote>

</blockquote><br>

Beje, nuo pat paauglystės turiu ginekolginių negalavimų, kurie puikiai jaučias kad komplikavosi ir galbūt dar komplikuojasi. Kadangi negydomi ir uždelsti negalavimai pasak ginekologų komplikuojas į nevaisingumą palaispniui. Bet nei tada rūpėjo paauglystėje dėl tų negalavimų, jog kažkam sakyčiau, nei dabar, jog gydytis eičiau. Tai gal jau ir negalėčiau net, bet nemąstau, nes manęs nedomina ir tiek. Gyvent netrukdo tie negalavimai. Na, jau čia itin paatviravau. O kas ateityje planuoja tai siekia kuo greičiau susitvarkyt cistas, endometriozes ir kt., nes kuo labiau uždelsi tuo blogiau šituo klausimu, teko skaityt pas vieną ginekologę straipsnį prieš kokius 2 metus. Pamenu, ji pasakojo, jog atėjo pacientė jauna ir dėl negydomos endometriozės sako „negaliu suvokti, jog man tik tiek metų, ir jau viskas”. Nes ji buvo jauna, o jai pasakė medikė kad jau per vėlu apžiūros metu. Tad tos kur planuoja kažkada ateityje, geriau eina tikrintis profilaktiškai pas ginekologus, o ne tik tada kai jau jaučia simptomus. Tačiau tos kur nori ir planuoja ateityje, pačios veikiausiai tai žino. Kadangi štai teko tokį straipsnį skaityti, manau,,galima ir internete jį susirasti.

Anonimas

Labai faina tokiame forume surasti savo bendraminčių 🙂 Man irgi ginekologė prieš daug metų buvo pasakiusi, kad man gali būti sudėtinga pastoti, nes turiu pks, tačiau nei tada prieš daug metų, nei dabar, būnant 40-ies, man nelabai aktualu, galiu pastoti ar negaliu, nes paprasčiausiai motinystė manęs niekada nežavėjo ir jos niekada nenorėjau 🙂 Dar pamenu, kai ji šitaip pasakė, tai aš net pagalvojau ‘nu ir gerai, jei negaliu pastot, aš tų vaikų nei kiek ir nenoriu’ 😀 O kai nuėjus 35 metų profilkatiniams patikrinimams manęs vėl eilinį kartą paklausė, ar planuoju nėštumą, ir kai gavo atsakymą NE, tai o jetau kokia buvo ginekologės reakcija 😀 Labai akivaizdžiai parodė savo neigiamą požiūrį į tokio amžiaus ištekėjusią moterį, kuri neplanuoja nėštumo 😀

Anonimas

<blockquote><div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>O kiek jums metų ? 🙂 Galbūt kalbate taip, nes dar esate labai jauna, ir viskas prieš akis 🙂

<blockquote>
<div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>
Asmeniškai manęs niekada nedomino tai, net itin tolimoje ateityje to nemačiau niekuomet bei net itin nenorėjau net dar geresniais gyvenimo laikais. Bet jeigu jūs mėtotės bei tvirto žinojimo viduje nejaučiat, o dar ir laikas jau išties senka, na tuomet suvokiu, jog jums sudėtinga šiio klausimu, kai neturi to užtikrinto žinojimo. Galbūt padėtų savanoriavimai susiję su tuo susivokti

</blockquote>

</blockquote><br>

Beje, nuo pat paauglystės turiu ginekolginių negalavimų, kurie puikiai jaučias kad komplikavosi ir galbūt dar komplikuojasi. Kadangi negydomi ir uždelsti negalavimai pasak ginekologų komplikuojas į nevaisingumą palaispniui. Bet nei tada rūpėjo paauglystėje dėl tų negalavimų, jog kažkam sakyčiau, nei dabar, jog gydytis eičiau. Tai gal jau ir negalėčiau net, bet nemąstau, nes manęs nedomina ir tiek. Gyvent netrukdo tie negalavimai. Na, jau čia itin paatviravau. O kas ateityje planuoja tai siekia kuo greičiau susitvarkyt cistas, endometriozes ir kt., nes kuo labiau uždelsi tuo blogiau šituo klausimu, teko skaityt pas vieną ginekologę straipsnį prieš kokius 2 metus. Pamenu, ji pasakojo, jog atėjo pacientė jauna ir dėl negydomos endometriozės sako „negaliu suvokti, jog man tik tiek metų, ir jau viskas”. Nes ji buvo jauna, o jai pasakė medikė kad jau per vėlu apžiūros metu. Tad tos kur planuoja kažkada ateityje, geriau eina tikrintis profilaktiškai pas ginekologus, o ne tik tada kai jau jaučia simptomus. Tačiau tos kur nori ir planuoja ateityje, pačios veikiausiai tai žino. Kadangi štai teko tokį straipsnį skaityti, manau,,galima ir internete jį susirasti.

Na, kad jums padėtų susivokti, teko girdėti, jog galima savanoriauti dėl pagalbos naujagimiams įstaigose ar vaikų globos namuose. Teko taip lyg girdėti, tačiau plačiau nieko apie tai nežinau. Bet visuomet galit pagelbėti draugei dėl vaikų priežiūros, jei ji sutinka. Tuomet tai padėtų susivokti galbūt.

Anonimas

Aš irgi nežinau koks čia tas „receptas“ kaip sužinot, ar nori vaikų, Mano tėvų aplinkoj kiek kas pakalba, tai visiem netyčiukai buvo ir jau tada (pagal to meto supratimą) kaip ir nebuvo pasirinkimo. Negali sakyt yra kas džiaugiasi, laimingi dėl to. Aišku, yra kas mano, jog tai sugadino gyvenimą.
Dėl ginekologinių problemų – man cistų ir polipų nuolat būna. Vieną operavo (5 litrų dydžio, kol priėjau operacijos…). Bet tų mažesnių tai niekad neoperuoja, kas metus tikrinuos, tai jos tiesiog „išsivaikšto“. Ginė niekad neminėjo, kad čia dėl to gali būti problemų pastot. Va ir dabar buvau, man jau 30, rimčiau su vyru apie vaikus svarstom, užsiminiau dėl polipo, tai sako nieko tokio, jei per 6 mėn nepastosit, tai tada ateikit, žiūrėsim, gal tą polipą reiks šalint, o dažniausiai viskas ok būna.

Man mažiausiai dvi ligos. Iš jų viena endometriozė. Ir nors man tai nėra aktualu (kol nėra nepakenčiamų skausmų ar kuriems vaistai nepadeda ir pan.) Kurios planuotų bent kažkada ateityje, ar net tos kurios dvejoja, toms nereikėtų delsti eiti, tirtis bei gydytis kuo anksčiau. Geriau aplamai profilaktiškai pasitikrinti mano nuomone, nelaukti kol atsiras simptomai.

Anonimas

Labai faina tokiame forume surasti savo bendraminčių 🙂 Man irgi ginekologė prieš daug metų buvo pasakiusi, kad man gali būti sudėtinga pastoti, nes turiu pks, tačiau nei tada prieš daug metų, nei dabar, būnant 40-ies, man nelabai aktualu, galiu pastoti ar negaliu, nes paprasčiausiai motinystė manęs niekada nežavėjo ir jos niekada nenorėjau 🙂 Dar pamenu, kai ji šitaip pasakė, tai aš net pagalvojau ‘nu ir gerai, jei negaliu pastot, aš tų vaikų nei kiek ir nenoriu’ 😀 O kai nuėjus 35 metų profilkatiniams patikrinimams manęs vėl eilinį kartą paklausė, ar planuoju nėštumą, ir kai gavo atsakymą NE, tai o jetau kokia buvo ginekologės reakcija 😀 Labai akivaizdžiai parodė savo neigiamą požiūrį į tokio amžiaus ištekėjusią moterį, kuri neplanuoja nėštumo 😀

Anonimas

<blockquote><div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>O kiek jums metų ? 🙂 Galbūt kalbate taip, nes dar esate labai jauna, ir viskas prieš akis 🙂

<blockquote>
<div class="bsp-quote-title"> <span class="bbp-author-name"><span class='comment_anonymous'> Anonimas </span></span> </div>
Asmeniškai manęs niekada nedomino tai, net itin tolimoje ateityje to nemačiau niekuomet bei net itin nenorėjau net dar geresniais gyvenimo laikais. Bet jeigu jūs mėtotės bei tvirto žinojimo viduje nejaučiat, o dar ir laikas jau išties senka, na tuomet suvokiu, jog jums sudėtinga šiio klausimu, kai neturi to užtikrinto žinojimo. Galbūt padėtų savanoriavimai susiję su tuo susivokti

</blockquote>

</blockquote><br>

Beje, nuo pat paauglystės turiu ginekolginių negalavimų, kurie puikiai jaučias kad komplikavosi ir galbūt dar komplikuojasi. Kadangi negydomi ir uždelsti negalavimai pasak ginekologų komplikuojas į nevaisingumą palaispniui. Bet nei tada rūpėjo paauglystėje dėl tų negalavimų, jog kažkam sakyčiau, nei dabar, jog gydytis eičiau. Tai gal jau ir negalėčiau net, bet nemąstau, nes manęs nedomina ir tiek. Gyvent netrukdo tie negalavimai. Na, jau čia itin paatviravau. O kas ateityje planuoja tai siekia kuo greičiau susitvarkyt cistas, endometriozes ir kt., nes kuo labiau uždelsi tuo blogiau šituo klausimu, teko skaityt pas vieną ginekologę straipsnį prieš kokius 2 metus. Pamenu, ji pasakojo, jog atėjo pacientė jauna ir dėl negydomos endometriozės sako „negaliu suvokti, jog man tik tiek metų, ir jau viskas”. Nes ji buvo jauna, o jai pasakė medikė kad jau per vėlu apžiūros metu. Tad tos kur planuoja kažkada ateityje, geriau eina tikrintis profilaktiškai pas ginekologus, o ne tik tada kai jau jaučia simptomus. Tačiau tos kur nori ir planuoja ateityje, pačios veikiausiai tai žino. Kadangi štai teko tokį straipsnį skaityti, manau,,galima ir internete jį susirasti.

Na, asmeniškai nesiruošiu nuo senų seniausiai net kada nors gyvenime antros pusės turėti, tai jūsų ginekologė į tai galbūt dar prasčiau sureaguotų 😀 Mano nuomone, pas šiek tiek vyresnę medikę patekote, kadangi paprastai visi puikiai suvokia, kad tai kiekvieno asmeninis reikalas.