Santykių krizė. Likote kartu ar skyrėtės?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki. Kiekvienuose santykiuose pasitaiko krizių, didesnių ar mažesnių, kai atrodo viskas išslysta iš po kojų. Norėčiau trumpai drūtai ir nebūtinai išsamiai jūsų patirties, kurios pati dar turiu mažai… Santykiai pirmi rimti ir labai gražūs. Bet priėjome kryžkelę.
Tad įdomu, jūsų ex ar dabartiniuose santykiuose, kai juos ištiko krizė 1.kodėl ji įvyko 2.kas jums padėjo padaryti sprendimą likti kartu ar ne 3.ar tai iš dabartinės perspektyvos buvo geras pasirinkimas? ar verta buvo likti/skirtis?
Kartu 10 metų, bet niekada kol kas nesvarstėm skirtis. Tiesiog esam susitarę tokių žodžių nė neminėti, o taip dėl kiekvieno menkniekio gali tos krizės atsirasti… nors turbūt išeina, kad tos krizės rimtos niekad ir nebuvo. Tad džiugu, o jum linkiu viską kuo geriau išspręsti.
galbūt ir aš neabejočiau, bet esu dar jauna ir mūsų santykiuose dar nėra rimto didelio bendro turto ar vaikų. Suvokiau, kad jei dar norėčiau kitokio gyvenimo, turėčiau sprendimą padaryti būtent dabar. Nebežinau ko noriu. Nors jaučiuosi laiminga Na ir svarstau labiau apie pertrauką vienam nuo kito, ne skyrybas.
Is tikruju kazka pakomentuoti labai sunku, nes jusu situacijos mes nezinom, rasot santykiai rimti ir labai grazus.. tai kur problema? O kad kriziu pasitaiko, tai ju pasitaiko visur, ir jeigu zmones problemas sprestu, tai ir skyrybu sumazetu, o dabar visad einama lengviausiu keliu: ai, kam cia reikia, kam cia keist kazka issiskiria ir toliau eina per gyvenima ir iesko kito…
aš ir neprašau spręsti mano situacijos ar duoti patarimo man, puikiai suvokiu, kad tik pati galiu jį priimti, tiesiog papasakokit kaip buvo JUMS su tomis krizėmis. Kad ir labai trumpai. Manau tema aktuali ir naudinga būtų daugeliui, patiriančiam sunkumų santykiuose.
Nezinau- krize krizei nelygi. Vienai krize kad vyras nepadare saltibarsciu nors zadejo, kitai nors ir isdave bet ji su juo gyvena.
kalbu tikrai ne apie šaltibarščių krizę apie pamatus išgriaunančią, kertančią per pasitikėjimą arba saugumą ir pan. Kai pradeda lįsti mintys, ar žmogus tikrai man, ar visad būsiu su juo laimingas. Jums neteko tokios patirti?
up
Santykiai tai darbas, juos reikia puoselėti ir stengtis dėl jų. Krizė ateina kai kažkuris vienas to nesupranta… o jei jau kalba pasisuka link neištikimybės tai jokia čia krizė . Tai paprasčiausias savo antros pusės negerbimas.
Ne, neištikimybė čia nefigūruoja. Tiesiog man buvo ilgą laiką meluota, sulaužytas susitarimas.
o mano istorija labai paprasta vaikinas pastoviai baliavodavo su draugais. negrįždavo po pora dienų namo. Jei tarkim būdavo kokia šventė o man tekdavo dirbt ilgiau jis išvažiuodavo švęsti be manęs… Vieną dieną man baigėsi kantrybė (šitos turiu į valias ir nieko sau padaryt negaliu) ir pasakiau gana skyrybos.. Žinoma tada prasidėjo pažadai kad pasikeis t.t. Patikėjau, daviau antrą progą, bet aš esu toks žmogus kad “išbaigus” mano kantrybę nebegaliu net žiūrėti į tą žmogų Nors jis ir pasikeitė, bet man jo nebereikėjo tad vistiek pasukom skirtingais keliais…
Dabar turiu mylimą žmogų, kuris tikrai myli ir stengiasi… Tik su juo supratau kokie iš tikrųjų turi būt santykiai
tai puikiai tave suprantu autore. Tik nežinau kas tu per žmogus (kaip sakoma) vienos gali užmiršti, atleisti, per naują užauginti pasitikėjimą… O aš negaliu. Visad prikišu nuoskaudas net ir po kelių metų. Žinau, pačiai nuo to tik sunkiau, bet savęs tikrai nežadu keisti dėl manęs negerbiančio vaikino o gerbiantis niekad nepridarys tokių nuoskaudų
esu tokia, kad daug dalykų toleruoju, tačiau šįkart pajutau kad šia mano savybe buvo pasinaudota šaltakraujiškai paskaičiuojant, kad ‘turėtų atleisti’. Noriu bent jau kaip reikiant papurtyti santykius, kad čia būtų ne tik pirmas, bet ir paskutinis kartas.
jei jau yra tokie apsvarstymai, akd galbut gyvenime nori kazko kito – skirkis. Kad ir kokie santykiai rimti ir grazus, bet jei jau kyla tokios mintys, reiskias, akd santykiai vienai ar kitai pusei (o gal ir abiem) yra nepilnaverciai, tad neverta gaisti laiko ir varginti bereikalingais jausmais kita zmogu.
As su savo vyru drauge esam septinti metai, susituoke 3m., krizes jokios neturejom, nezinau kada cia jos ateina ) Tiesiog kasdien gyvenam nepasroviui, o i savo gyvenima atnesam sioki toki veja )) Mylim, rupinames vienas kitu, nepamirstam pasilinksminti kartu ir atskirai, daug daug kalbam apie viska, tai tokiu minciu, kad gal skirtis niekada nera buve. Jei jau tokios mintys atsirastu, tuomet tikrai skirciausi.
na žinok, nepyk, bet nemanau, kad tai bus paskutinis kartas… Jei jau vaikinas taip elgiasi reiškias nežiūri rimtai į Jūsų santykius. Jei dar nori kažką gelbėti susėsk ir pakalbėk. Be rėkimų.. gražiai. Pasakyk kaip jautiesi ir kad mąstai apie skyrybas (bet jei tik rimtai apie jas mąstai!) to turėtų užtekti jei jis tave myli…
bet oho kokie be priekaištų kol kas jūsų santykiai. Nepagražinate?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
