Ar atleistumėte tokiu atveju?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
ar atleistumėte neištikimybę vaikinui, su kuriuo rimtai draugautumėte jau 3 metus, kurtumėte bendrą ateitį kartu (kalbėtumėte apie bendrus namus, vestuves, vaikus) ir staiga sužinotumėte, kad praeityje, prieš 2 metus, vaikinas buvo Jums neištikimas? Tai buvo vienkartinis nuotykis su menkai pažįstama mergina, su kuria po to įvykio santykiai buvo visiškai nutraukti vaikino iniciatyva ir dėl sąžinės graužaties buvo bandoma tai nuslėpti tiek laiko.
Pats pasisakė?
o kokios aplinkybės? nusigėrė? buvot susipykę?
Atleidimas, tai ne toks dalykas, tipo noriu atleidžiu, noriu neatleidžiu… Laikas parodytų, todėl santykių neskubėčiau nutraukti.
Atleisčiau, nors be galo nepasitikėčiau. Na žiūrint dar kaip jis tuos du metus elgėsi toliau…
Antrą šansą visada reikia suteikti, niekada – trečio. Jeigu vaikinas nuoširdžiai nori pasikeisti/pasikeitė, jeigu tikrai daugiau to nebuvo ir jo elgesys nepasikeitė (nepradėjo mažiau bendrauti, užsibūti “darbe”, mažiau kreipti dėmesio į jus). Tada, manau, reiktų atleisti, stengtis visa tai pamiršti ir gyventi toliau
Ne pats, o ta gražuolė parašė man… Ar iš pavydo, ar iš ko, nežinau… Po tiek laiko prabilo. Jis jai labai patiko, tikėjosi santykių tęsinio, bet jam nerūpėjo ji, o tik “pažaidė” ir numetė, tai gal nuoskauda liko iki šiol. Kalbėjau su abiem, abu sako tą patį.
Tai buvo seniai, tad tiksliai prisiminti sunku. Na, jis sako, kad pats negali sau atsakyti, kodėl. Labai gailisi dabar. Susipykę nebuvom. Tuo metu turėjau labai daug veiklos, dažnai būdavau pavargusi, tad gal ir dėmesio jam mažiau skirdavau. Nežinau… Bet niekaip negaliu to pateisinti…
manau,kad atleisciau,tai buvo senai,o zmones keiciasi
Tuos du metus viskas buvo labai gerai. Santykiai progresuoja, jau nenustebčiau ir žiedelio sulaukus, nes neretai šneka apie tai. Tikrai atrodė, kad tai TAS mano žmogus, su kuriuo esu ir būsiu laiminga. Bet… Kaip iš giedro dangaus… Nesuprantu, kodėl…
sutinku su panele, kuri sako, kad antrą šansą duoti galima, trečio – ne būtų buvę daug geriau, jeigu vaikinas pats būtų papasakojęs. Būtų sunku, bet su laiku matytumėt ar pasitikėt toliau, ar ne. Manau po 2 metų taip pat reikėtų elgtis. Po truputį atstatinėt pasitikėjimą. Pagalvokit tiesiog, jeigu pati būtumėt ties tuo suklupus dėl kažkokių priežasčių. Nuoširdžiai mylit vaikiną, bet buvot neištikima. Manau ir pati norėtumėte ištaisyti viską, įrodyti, kad tik jis jums svarbus. Manau jis daro tą patį būtų kitas reikalas, jei tai kartotųs su ta pačia, ar kitomis merginomis. Bet dabar manau kad leiskit jam taisytis
Neatleisciau, o gal tai ne vienintelis kartas? Gal tai vienintelis kartas apie kuri netycia suzinojote? jei labai gailetusi butu pasakes
visada reike suteikti 2 sansa ir atleisti
na nepamiršk,kad jūs tik metai draugavote, gal vaikinas buvo dar “neįklimpęs” taip į jumis)o dabar jis jau mato jus savo ateityje, aš manau atleiskite, juk 2 metus nieko nebuvo daugiau…paklydo žmogus draugystės pradžioje..
aš tai neatleisčiau,neįstengčiau toliau gyventi kaip niekur nieko…
Gali būti. Bet ta pati rizika yra kiekvienuose santykiuose, galim daug ko nežinoti. Apie kitus kartus negalvoju, nes tiesiog nenoriu tikėt, kad jų buvo. Dabar ir šito per akis…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
