Aisku, yra variantas gyventi toli nuo ju, tureti visiskai atskirus gyvenimus. Bet abejoju, ar jusu draugas to noretu ir su tuo sutiktu – visgi jo artimieji
Jetau, sunki situacija. Esu buvusi panasioje. Siaip, viskas priklauso nuo tavo vaikino – jei jis tvirtai aiskiai ir kaip suauges pasisneketu su jais, niekas nedristu nei puses zodzio pasakyti.
Turejau toki vaikina, kurio mama manes nemego (o dar manes nepazinojo ir nebuvo maciusi – tai suprantat, kad ne pacios manes nemego). Kaip veliau supratau is vaikino, ji nemego visu jo paneliu (ir tu,kurios buvo po manes taip pat) – tiesiog, matomai, tai jo mamos problema. Ir visgi mes su juo isbuvom daugiau nei trejus metus, jis ruosesi man pirstis. Tiesiog vaikinas aiskiai pasake mamai, kad tai mano gyvenimas ir jo tu nereguliuosi. Veliau issiksyrem, bet cia jau nesusije su jo mama niekaip
Ar kalbejotes su vaikinu apie tai rimtai? Na, tiesiog, kaip jis mato ta situacija? KA reiktu daryt ir pan? Nes ne tu juk turi dabar atsizodziuoti pries JO MAMA.
