(anonimas) (archyvas)
Svajonių krūva, bet kas iš jų, jei kiekvienas vakaras – tragedijos stebėjimas. Va ir dabar, tėvas girtas, mama verkia ir kaip visada “pavargau nuo visko, nebegaliu…”
Tik kažkodėl nepagalvoja, kad aš jau seniai nebegaliu…
