manau sia tema , kiekviena diena , siame forume, yra diskutuojama

visiem rupi tik paburbet ir savo nuomone issakyt taip ir gaunasi, kad vieni kitiem priestarauja. Bet istikro, tai tarp mano pazystamu/draugu kurie jauni pagimde vaikus, praktiskai 80proc. netyciukai.

kiekvienam savo, o nutraukt nestuma ar ne – geriausiai zino pati moteris/mergina. jai augint, o ne toms kurios karksi. Jeigu nusprende gimdyti – puiku, nusprende negimdyt – tai irgi jos reikalas. Is vis maziau su tais reikalais lyst i forumus, nes daug kvarku, kurios pakarksi “oj nezudyk” o isjungusios kompa viska pamirsta ir viso gero. Nei joms finansai del vaikelio rupi, nei nemiegotos naktys nei t.t.

blogai ziuriu… nes motinos organizmas turi buti subrendes. galu gale turi buti ir psichologinis pasiruosimas. Tikrai iki 20 nerekomenduociau nei vienai. galu gale kiek tos jaunystes? 6-7 metai? Studentisko gyvenimelio? kam taip skubet i ta suaugusiu gyvenima? paskui ir depresijos uzpuola ir nusivylimai gyvenimu ir t.t. Juk kiekvienam laikotarpiui yra savas laikas – laikas atsibegioti, atsitusinti ir laikas gimdyt ir augint vaikus

Kaip visą laiką labai įdomu skaityti @giedre70 pasisakymus

pritariu @giedre70, kam lįsti per anksto į suaugusiųjų gyvenimą?

Manau taip pat kaip Giedre. Viskam turi buti savo laikas, po mokyklos baigimo zmogus turi ar tai pastudentaut ar tai uzsikabint uz gyvenimo, pagyvent del saves, pamatyt pasauli, igauti gyvenimiskos patirties. O tada jau galima gimdyt, kurt seimas. As nenoriu pasakyt, kad tos kurios 20m. jau augina vaikus yra blogos mamos. Bet manau jos daug ka praranda

Kiekvienas manau pagal save. Aš visada norėjau būti jauna mama, na maždaug 20-23m, jau noriu turėti vaikelį. Nemanatau tame nieko blogo. Ir mažiau reikia kreipti dėmesį į tuos kurie kritikuoja ar reiškia savo nuomonę. Aš gyvenu dėl savęs, ir nei viena kritikuojanti man duonos neuždirba, todėl ir nuomonė jų man paskutinėj lentynos vietoj. Man gražu žiūrėti, kai merginos su vežimėliais ir mažais vaikais vaikšto miestuose.

Visi esam skirtingi va ką aš jums pasakysiu. Kai tuokėmės buvau 21 metų, visi klausinėjo tai kada gimdyt… O aš tikrai nebuvau neščia ir minčių tikrai tokių net nebuvo. Bet visi, visi visi klausinėjo ir galvojo kad aš nėščia. Po metų nuo vedybų susiplanavom vaikutį, pasidarėm, apnėštėjom ir ką ir nieko, 9 mėnesius išnešiojau, pagimdžiau, dabar vaikučiui 2 metukai. Esu jauna mamytė ir daugiau vaikų su vyru neplanuojam turėti. Atvargom tai kas buvo sunku, dabar vaikas jau visas vyras, kuo toliau tuo didesnis, tuo lengviau mums, tuo geresnį gyvenimą sau galime susikurti. Ir šalimais turėjau draugę kuriai jau virš 30 ir jie kelis metus stengėsi kol pavyko pastoti… Aš visuomet pirma norėjau šeimos, tik tuomet po to jau galėjo būti ir kažkokie mokslai, darbas. Turiu šeimą, dabar galiu siekti kitokių dalykų gyvenime.

Va dabar galiu as irgi pasireiksti! Ir galit kudakuot pries Man 19m, planuoju leliuka senai Vasari bus 2metai. Turejau 2persileidimus ir einu i prieki su tuo paciu noru vis didesniu kiekviena diena! Yra kas apkalba ,,Per jauna, kam tau tie vaikai” ,,Nemokesi nieko” Dieve mano jei jums tie stebuklai nereikalingi, tai kam reikia pirsti savo nuomone kiekvienam? Ne jus auginsit… Kam isvis apsikrauti galva, kito planais ir svajonem? Kartais pamastai, kad kaip kurie zmones visai neturi laiko savo gyvenima gyventi, nes tuo tarpu kisa savo nosi kur tikrai nereiktu..

Visada atsiras tokių vadinimų ” ekspertų” , kurie ” išmano” teisingo gyvenimo dėsnius ir visai nesvarbu, kad patys gyvena š… Aš pati pagimdžiau 22 metų, dar studentė būdama. Ir vaikas man tikrai nesutrukdė pabaigti bakalaurą ir stoti į magistrą, nesutrukdė ir netrukdo iki šiol lankyti kursus, domėtis gyvenimu, kitaip sakant – gyventi. Augindami sūnelį mes kartu mokomės su juo, ne mes jam, o jis mums rodo gyvenimą ir priverčia dažnai pakelti galvą į dangų, mėgautis šia diena. Esu iš tų moterų, kuri pirmiausia norėjo šeimos – vėliau visa kita. Nes šeima yra mano variklis. Žinau porą kuri 10 metų bandė susilaukti vaikelio ir galiausiai po dirbtinio apvaisinimo pavyko, tačiau mano dideliai nuostabai gailėjosi, kad vaikelis bus, nes jų manymu vaikas trukdys darbui, pramogoms poilsiui. Tuštybė ir tiek.

niekas cia nekudakuoja ir niekas cia neatkalbineja gimdyt nors ir 14. Tik ar pacios save issilaikot budamos 19? Pvz kas nors nutinka ir likate viena su kudikiu be vyro, tevu pinigu? Eisit dirbt? Kas naujagimi priziures? Uz ka auklei mokesit? Na nebent esat laimejusios Vikingu loto 15 milijonu ir galite sau tai leisti.

Aš taip pat esu jauna mama ir labai tuo džiaugiuosi. Mano mažiukas gimė, o po mėnesiuko man suėjo 22 – eji. Dabar mano pipirui 5 – eri. Nei nėštumas, nei gimęs vaikutis nekliudė man nei baigti mokslų, nei kažkur išeiti pasižmonėti, nei dirbti ir užsidirbti. Aišku, viskas apsivertė 360 laipsnių kampu, gyvenimas pasisuko kita linkme. Dabar linksmybės ne tokios kokios buvo anuomet, draugai taip pat atsisijojo, bet taip būna visada ir tai natūralu. Aš visada sakiau, kad nereikia laukti kol pasodinsi medį, pastatysi namą ir sąskaitoje sukaupsi didelę sumą pinigų, nes tuomet gimdyti vaikus jau gali būti per vėlu, tačiau viso to gali siekti jau turėdamas spinduliuką kuris praskaidrina kiekvieną tavo rytą O šiaip visokių situacijų būna, niekad nesmerkiau tų kurios darosi išvalymus, abortus ir panašiai, tai jų reikalas. Juk visko būna gyvenime.