Leiskit paverkti ant petuko..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Taigi, susiktas rytas, sudinos nuotaikos…Vakar issiskyriau su savo draugu. Galbut labiau jo iniciatyva, nei mano..Bet isvada bendra priejm vis del to abu, jog kartu buti nebegalim..Bet dabar taip sunku! Uzmigau su asarom akyse, prabudau mintim apie ji..Viskas primena Ji. Kambarys, rubai, ,kuriuos vilkedavau tik su juo…Galbut skamba kvailai, bet taip jau yra. Vis nenusigudau ir nesuvokiu, kaip reikes buti be to zmogaus diena is dienos…Va darausi kava, ir vel asaros rieda…Na jauciuos apgailetinai…
Kas baisiausia, negaliu niekam pasiguost.. Persikrausciau i kita miesta, kur draugiu nera..O taip noretusi su kuo issisneket ir paverkti kartu prie vyno butelio.
Kazkoks beviltiskas pagalbos sauksmas cia…
Laikykis Nezinau, ka cia ir patarti virtualiai… Is kokio miesto esi?
liudna….. uzjauciu
Autore, manau daugeliui tokios emocijos ir nuotaikos tvyro po išsiskyrimo, visgi tas zmogus buvo jusu viena svarbiausių gyvenimo dalių.
Stenkitės ramiai apsvarstyti kodel siandien jau nebesate kartu. Nieko gi siaip sau nebuna.
O siaip, banali fraze- laikas gydo zaizdas. Tikrai dar bus sunkiu dienu ir ne viena savaite, bet su laiku vėl pradesite Džiaugtis gyvenimu ir savimi
Ilgai draugavote?
Iš kokio miesto esi?
O šiaip turbūt natūrali tokia būsena, juk žmogus svarbus buvo.. Leisk sau kiek pagedėti, o paskui… pasileisk plaukus
Taip, laikas gydo…Kazkiek. Bet vis del to gyvenu dabartim, emocijos verda dabar, ir labai sunku su jom tvarkytis.. Ir taip – issiskyrimas neivyko be priezasties. Bet racionalus sprendimai siuo atveju neturi nieko bendro su trauka, prisirisumu prie to zmogaus, kuri dar tikrai jauciu jam ir jausiu, tuo neabejoju..
zinot, jokie zodziai nepades. turit isgyventi, su laiku praeis. tik linkiu, kad netektu kankintis labai ilgai, nes zinau ka tai reiskia, kai tik egzistuoji o ne gyveni.
Susitaikymo galimybe imanoma?
Laikykis. Viskas bus gerai, gal dar susitaikysite.
Geras klausimas… Na, tiesa pasakius, viltis kazkokia dar pas mane yra, jog vel susieisim. Sunku kazka dabar prognozuoti, zmogus nenuspejamas padaras.. )
Tai vat ir gyvenk laikydamasi sios minties: nezinau kaip cia bus, gal kada gyvenimas dar suves jeigu lemta
Pradėk pirma taikytis su juo ir viskas. Aš kaip vaikinas taip patarčiau.
Gali man pm parasyt, isklausysiu, patarsiu, o veliau ir vyno galesim susitikt
Aš tave taip suprantu..
Atrodo, kad viskas išslydo iš po kojų ir dabar reikėspradėti gyventi nųuo nulio.
Butent..Ir svarbiausia, nezinau, nuo ko pradeti. Ar iskart siandien eiti i pasimatyma su kitu, bandyti ji uzmirsti tokiom priemonem – kita simpatija. Bet viskas taip staigiai..Abejoju, ar sugebesiu nuosirdziai dabar susidomet kazkuo..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
